Velykos – viena svarbiausių krikščionių švenčių, minima visame pasaulyje. Tokie šv. Velykų simboliai kaip kiaušinis, kiškis ir šokoladas yra puikiai žinomi visur. Tačiau tai pat egzistuoja tam tikros Velykų tradicijos, kurios būdingos tik tam tikriems kraštams ar regionams.
Kviečiame pasidairyti po pasaulį ir pažiūrėti, kaip skirtingai gali būti švenčiama ši, didžioji prisikėlimo, vilties, gyvenimo šventė.
Daugumoje EUROPOS valstybių moksleiviams ir studentams Velykos – dar ir atostogų metas. Vokietijoje atostogos vaikams tęsiasi net 3 savaites, o Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir Velykų sekmadienis yra nedarbo dienos. Dar Vokietijoje populiaru Velykoms medžius ir krūmus puošti margučiais.
Taip pat beveik visose šalyse Velykos pasitinkamos su laužais (Velyknakčio tradicija).
O štai – keletas įdomybių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje vaikai Velykų rytą aprengiami įvairiais kostiumais ir siunčiami rinkti saldumynų ir skanėstų.
Graikijoje svarbiausias Velykų simbolis – kiaušiniai – dažomi tik raudonai ir simbolizuoja Jėzaus kraują (mirtį) ir prisikėlimą.
Lenkijoje per Velykas šeimininkės didžiuojasi savo iškeptais tradiciniais keksais ir pyragais – čia tikima, kad šeimos galva negali sukiotis tuo metu virtuvėje, ypač, jei jis turi žilus ūsus – tai reiškia, tada tešla neiškils ir nebus gardžių pyragų.
Pietvakarių Prancūzijoje Velykų pirmadienį žmonės kepa gigantišką kiaušinienę, kurios paprastai užtenka tūkstančiui žmonių pamaitinti.
Šveicarijoje populiaru išpuošti šulinius ir fontanus: taip pagerbiamas gyvybės ir atsinaujinusio gyvenimo simbolis – vanduo.
Škotijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, yra ridenami margučiai. Tik čia jie ritinami nuo didesnio kalno ir laimi tas margutis, kuris nusileidžia nesudužęs ar mažiausiai įskilęs.
O štai Slovakijoje Velykų rytą vyrai plaka moteris su gluosnio šakelėmis ir taško vandeniu – tai padeda prisišaukti jaunystę, jėgą, grožį visiems ateinantiems metams.
AMERIKOS žemynuose Velykos taip pat turi savų išskirtinumų. Štai Gvatemaloje vietos bendruomenės kuria nuostabius įvairių žolynų, samanų, pjuvenų kilimus, kurie būna daugiau kaip kilometro ilgio. Ryškiaspalviai kilimai pradedami ruošti likus savaitei iki Velykų. Velykų rytą žmonės didelėmis procesijomis žengia per šiuos kilimus į savo vietos bažnyčias.
Brazilijoje yra laikomasi senos tradicijos, kai iš šiaudų padaromos didelės Judo lėlės, išnešamos į lauką ir su jomis galinėjamasi. Tai simbolizuoja neapykantą išdavikui Judui ir didelę meilę Jėzui.
Jau daugiau kaip 130 metų JAV sostinėje Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, per Velykas vyksta margučių ridenimo varžybos: virtas margutis ridenamas pasitelkus didelį šaukštą. Taip pat čia vyksta daugybė kitų veiklų, žaidimų, koncertų. Šioje šalyje Velykos neįsivaizduojamos be saldumynų ir šokolado.
Meksikoje Velykos susijusios su dviem reikšmingais įvykiais – Semana Santa ir Pascha. Semana Santa – tai savaitė nuo Verbų sekmadienio iki Didžiojo šeštadienio, o Pascha – tai savaitė nuo Jėzaus prisikėlimo iki kito šeštadienio. Daugelyje bendruomenių labai iškilmingai minimi, vaidinami, procesijomis pažymimi svarbiausi šių savaičių įvykiai: Paskutinė vakarienė, išdavystė, nuosprendis, 12 Kryžiaus stočių, nukryžiavimo procesija ir Prisikėlimas.
Argentinoje Velykų rytą yra įprasta keistis margučiais ne tik su artimiausiais šeimos nariais, bet ir su bičiuliais, kolegomis, bendruomenės nariais, tad Velykos virsta didele vieni kitų lankymo švente, čia neapsieinama be kepsninių, vaišių ir lobio ieškojimo, kuriame dalyvauja visi susirinkusieji.
AUSTRALIJOJE Velykų simbolis yra ne šokoladinis zuikis, o šokoladinis triušis bandikutas. Bandikutas – tai sterblinis maždaug 30 cm dydžio žinduolis. Taip pagerbiama ši sparčiai nykstanti gyvūnų rūšis.
Su Šv. Velykom, pasauli!