Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Ketvirtadienis, 9 spalio, 2025
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aplinka » Ugnis miškuose – būdas išsaugoti retas Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšis

Ugnis miškuose – būdas išsaugoti retas Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšis

Paulius Liškauskas
2025-02-05
Aplinka, Lietuva
Laikas: 3 min skaitymo
Kontroliuojamas deginimas / Švedijos LIFE „Taiga“ projekto nuotrauka

Kontroliuojamas deginimas / Švedijos LIFE „Taiga“ projekto nuotrauka

FacebookTwitter

„Ugnis miške gali būti naudinga“. Toks teiginys dažną lietuvį verčia suklusti. Visgi, tai nėra naujovė – kontroliuojamas deginimas yra gamtotvarkos priemonė, kuri dėl teikiamos naudos dešimtmečius aktyviai naudojama užsienyje. Ji sukuria palankias sąlygas įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims įsikurti, reikšmingai prisideda prie nykstančių rūšių saugojimo.

Kas yra kontroliuojamas deginimas? Ar jis aktualus Lietuvoje? Kokioms saugomoms rūšims reikalinga ugnies pažaida?

Ugnis Lietuvos miškuose – reguliariai pasitaikydavęs reiškinys

Ugnis yra gamtinis ekologinis veiksnys lemiantis ekosistemos atsinaujinimą. Anksčiau gaisrai pakankamai dažnai kildavo miškuose – dalis jų kildavo natūraliai, dalis – būdavo sukeliami žmonių. Ilgainiui tokios vietovės (ypač kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveinės) bei joms būdingos augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie reguliariai kylančių gaisrų. Dar daugiau – ugnis tapo būtina jų išlikimui.

Valstybei ėmus aktyviau rūpintis gaisrų prevencija, miškuose jie tapo greitai suvaldomi ir ugnies paveiktų plotų beveik neliko. Tokiu būdu buvo panaikintos daliai augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių palankios sąlygos, jie ėmė nykti.

Tetervinai / Unsplash.com nuotr.

Kontroliuojamas deginimas. Kas tai?

Siekiant atkurti tinkamas sąlygas rūšims, mėgstančioms kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveines, naudojama savaiminių gaisrų imitacija – kontroliuojamas deginimas. Jam būdingas nedidelis mastas ir mažas intensyvumas: neaukšta liepsna, žemesnė temperatūra nei įprastuose miško gaisruose, šviesūs dūmai. Ugnies plitimas yra kontroliuojamas ir vyksta apribotoje teritorijoje. Kadangi daugumos sausose buveinėse augančių suaugusių medžių žievė pasižymi atsparumu ugniai, o lajos yra aukštai kontroliuojamas deginimas medžiams žalos nepadaro.

Kontroliuojamas deginimas, tai – gamtotvarkos priemonė, kuriai yra itin kruopščiai ruošiamasi. Prieš ją įgyvendinant specialistai suplanuoja darbų eigą, įvertina meteorologines sąlygas, užtikrina saugumo priemones. Pavyzdžiui, pasirūpinama drėkinamomis ar mineralinio dirvožemio juostomis, kurios atskiria deginamą plotą nuo to, kuris turi likti nepaliestas ugnies.

Svarbu pažymėti, kad kontroliuojamas deginimas yra įgyvendinamas tik specialių žinių ir įgūdžių turinčių specialistų. O procesas yra prižiūrimas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos.

Kukutis / Pixabay.com nuotr.

Buvusiose gaisravietėse įsikuria dalis Raudonojoje knygoje įrašytų rūšių

Nors ugnis ir kelia tam tikrą žalą, tačiau ji yra laikina ir nedidelė – įprastos rūšys greitai atsistato, o retos ir saugomos rūšys gauna galimybę įsikurti. Gaisravietės sukuria palankias sąlygasvabzdžiams, pavyzdžiui, nykstantiems pietiniam, juodajam ir pušyniniam satyrams, Lietuvoje jau išnykusioms rūšims priskiriamai taškuotajai kerpytei. Tokiose vietovėse greitai įsikuria ir šilumamėgiai vabalai: išdaginis, variapilvis, dėmėtasparnis ir kiti blizgiavabaliai bei ūsuotis išdaginis skiedrenis

Ugnies pažaida yra naudinga ir retųjų augalų veisimuisi – čia lengviau, dėl sumažėjusios konkurencijos bei užtamsinimo, įsikuria vejalandė šilagėlė, kalninė arnika, trivarpė padraika, tamsialapis skiautalūpis, daugiaskiltis verpenis ir smiltyninis gvazdikas. Galiausiai dėl vabzdžių gausos, dėl atviresnio kraštovaizdžio atsiranda tinkamos buveinės tokiems paukščiams kaip tripirštis genys, lututė, žvirblinė pelėda. Taip pat ir saugomiems paukščiams: žalvarniui, kurtiniui, tetervinui, lėliui, lygutei, dirvoniniam kalviukui, kukučiui.

Kontroliuojamas deginimas Lietuvoje

Kontroliuojamo deginimo taikymas yra aktualiausias Dzūkijos nacionaliniame parke. Jame yra išskirta paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija Dainavos giria. Šioje Natura 2000 tinklui priskiriamoje teritorijoje minėta gamtotvarkos priemonė, kartu su kitomis priemonėmis, reikšmingai prisidėtų prie saugomų paukščių – lutučių, lėlių, lygučių, kurtinių ir tetervinų – apsaugos. Taip pat padėtų išsaugoti atvertas Dzūkijos žemynines kopas.

Galima prisiminti, kad 2011 m. Dzūkijos nacionaliniame parke, Musteikos girininkijoje atliktas eksperimentinis viržynų deginimas atnešė džiuginančių rezultatų. 2012-2015 m. atlikti botaniniai tyrimai parodė, kad minėtoje teritorijoje pagausėjo saugomų vėjalandžių šilagėlių ir smiltyninio gvazdiko populiacijos, o čia lig tol augusių augalų rūšims žalos nepadaryta. Be to, teritorijoje pagausėjo tetervinų. Jų skaičius išsaugo nuo 8 patinų (2012 m.) iki 18 patinų (2018 m.).

Tai, kad ugnies pažaida miškuose veikia kaip efektyvi buveinių atkūrimo priemonė yra įsitikinusios ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, ne vieną dešimtmetį kontroliuojamas deginimas yra plačiai taikomas Švedijoje ir Suomijoje. Taip pat šią gamtotvarkos priemonę tikisi plačiau taikyti ir kaimyninės Lenkija bei Latvija.

 

1 4
- +

Dažniausiai užduodami klausimai apie kontroliuojamą deginimą čia.

Naturalit.lt informacija

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Šuo
Aplinka

Nuo „puppuccino“ iki gimtadienio tortų: kur slypi balansas tarp naujų tendencijų ir šuns gerovės?

2025-10-09
Stogai
Aktualijos

Oro tarša šildymo sezono metu – ką svarbu žinoti?

2025-10-09
Lietuviai senatvėje tikisi pragyventi iš nekilnojamojo turto: ar tai pasiteisins?
Finansai

Lietuviai senatvėje tikisi pragyventi iš nekilnojamojo turto: ar tai pasiteisins?

2025-10-08
Aplinka

Į Vilniaus ir Trakų rajonų ežerus išleista daugiau kaip 2 tūkstančiai lydekaičių

2025-10-08
Spalį šalies keliuose laukiantys reidai
Lietuva

Spalį šalies keliuose laukiantys reidai

2025-10-02
Fejerverkai
Aktualijos

Šventė be traumų: ką parodė šių metų incidentai, gaisrai ir teisėsauga

2025-09-26

Skaitoma

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Magistralėje Vilnius–Utena nuspręsta įrengti „2+1“ kelią: kuo jis bus naudingas

Magistralėje Vilnius–Utena nuspręsta įrengti „2+1“ kelią: kuo jis bus naudingas

2025-04-30
Šuo

Nuo „puppuccino“ iki gimtadienio tortų: kur slypi balansas tarp naujų tendencijų ir šuns gerovės?

2025-10-09
Stogai

Oro tarša šildymo sezono metu – ką svarbu žinoti?

2025-10-09
Žemačiai Alytuje atsidarė laimėjimų sąskaitą

Žemačiai Alytuje atsidarė laimėjimų sąskaitą

2025-10-09

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Elektros kaina

Rugsėjį elektra kainavo 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį

2025-10-09
Žemačiai Alytuje atsidarė laimėjimų sąskaitą

Žemačiai Alytuje atsidarė laimėjimų sąskaitą

2025-10-09

Skaitomiausia

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Magistralėje Vilnius–Utena nuspręsta įrengti „2+1“ kelią: kuo jis bus naudingas

Magistralėje Vilnius–Utena nuspręsta įrengti „2+1“ kelią: kuo jis bus naudingas

2025-04-30
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas