Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Šeštadienis, 7 kovo, 2026
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aplinka » Tylus pavojus jūsų kieme: ekspertas pataria, kaip sumažinti medžių keliamą riziką audrų metu

Tylus pavojus jūsų kieme: ekspertas pataria, kaip sumažinti medžių keliamą riziką audrų metu

Paulius Liškauskas
2025-03-26
Aplinka, Gyvenimas
Laikas: 3 min skaitymo
K. Malinauskas, asm. archyvo nuotr.

K. Malinauskas, asm. archyvo nuotr.

FacebookTwitter

Audros ir stiprūs vėjai kasmet sukelia nemažai problemų sodybų ar nuosavų sklypų savininkams – nulūžusios šakos ar išvirtę medžiai gali ne tik apgadinti turtą, tačiau kartais kelti pavojų ir žmonių saugumui. Kaip tinkamai įvertinti medžių būklę ir išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir skaudžių nelaimių, pataria biomedicinos mokslų daktaras, agronomas Kęstutis Malinauskas.

Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ užsakymu 2024 m. rudenį atliktos gyventojų apklausos metu paaiškėjo, jog artėjant pavojingoms oro sąlygoms, tik 11,9 proc. žmonių pasirūpina medžių priežiūra – jų genėjimu ar tinkamu pašalinimu.

„Kalbant apie specifines medžių rūšis, sodybų aplinkoje didžiausią riziką kelia klevai, kurių mediena pasižymi trapumu ir mažesniu atsparumu vėjui. Taip pat prie trapesnių medžių galima priskirti ir liepas, tačiau būtent klevai dėl savo medienos struktūros yra labiausiai pažeidžiami vėjo”, – teigia K. Malinauskas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad medžio amžius taip pat yra svarbus veiksnys. Net ir patys stipriausi medžiai, pavyzdžiui, ąžuolai, pasiekę brandą pradeda mesti didesnes, apdžiūvusias šakas, kurios stipraus vėjo metu gali kelti rimtą pavojų.

Kaip atpažinti pavojingą medį?

Pasak specialisto, medžio pažeidžiamumo požymiai dažnai susiję su jo biologine būkle ir amžiumi. K. Malinauskas paaiškina: „Vienas pagrindinių nestabilumo indikatorių yra natūralus medžio senėjimas. Pasiekęs brandos amžių, priklausomai nuo rūšies, medis praranda gyvybingumą, jo šakos pradeda silpnėti.”

Antrasis svarbus rizikos požymis – struktūriniai pažeidimai, dažnai atsirandantys dėl netinkamo genėjimo.

„Kai šakos pašalinamos per arti kamieno, pjovimo vietoje ilgainiui formuojasi puviniai, kurie plečiasi ir patenka į medžio kamieną. Šiose vietose atsiranda uoksai – kamienų skylės, kurios ne tik sumažina medžio maitinimo plotą, bet ir pažeidžia jo struktūrinį vientisumą. Krituliai, patenkantys į šias ertmes, dar labiau skatina puvimo procesus”, – teigia agronomas.

Anot K. Malinausko, gilūs ir dideli uoksai gali susilpninti net ir medžio šaknis, todėl stipraus vėjo metu kyla rizika, jog išvirs visas medis.

/ pexels nuotr.

Finansinių nuostolių galima išvengti

Nors dauguma žmonių apie neprižiūrėtų medžių keliamą pavojų supranta, draudimo technologijų bendrovės „Balcia“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas pabrėžia, jog sodybų ir namų savininkai dažnai neįvertina potencialios finansinės atsakomybės, kylančios dėl jų teritorijoje augančių medžių.

Jo teigimu, kiekvieną vasaros sezoną bendrovė gauna šimtus pranešimų apie žalą, kurią padarė audrų metu nuvirtę medžiai ar nulūžusios šakos – praėjusią vasarą net 22,8 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų patyrę didesnę ar mažesnę turto žalą.

„Civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais tampa esminiu apsaugos elementu. Jei jūsų teritorijoje augantis medis nuvirsta ant kaimynų turto ar, blogiausiu atveju, sužaloja žmogų, teisinė ir finansinė atsakomybė tenka jums, o tokių įvykių žalos dydis gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų”, – teigia A. Dambrauskas.

Netinkamas genėjimas gali pridaryti ilgalaikės žalos

Nors dažniausiai pavojų kelia dideli, brandūs miško medžiai, tačiau ne visada reikia skubėti juos tvarkyti.

„Sveikus, natūraliai augančius miško medžius, kurie nekelia praktinių problemų – netrukdo praeiti, šienauti žolės ar statyti tam tikrus įrenginius ar pastatus – rekomenduočiau palikti augti natūraliai. Neteisingas ar netinkamu laiku atliktas genėjimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos”, – pataria K. Malinauskas.

Jei sveikus miško medžius patartina palikti augti natūraliai, su visai kita situacija susiduria žmonės, iš ankstesnių savininkų paveldintys sodybas, šalia kurių medžiai jau skaičiuoja 60 ar 70 metų.

„Senus, silpnėjančius, pradedančius gesti ir plikti medžius būtina profesionaliai prižiūrėti. Optimaliausias medžių genėjimo laikas – pavasaris, tačiau sodo medžiams tinkamas laikas tęsiasi iki gegužės vidurio. Tiesa, visad svarbu atkreipti dėmesį į aplinkosauginius reikalavimus, ypač jei medis yra saugotinas”, – akcentuoja specialistas.

Malinauskas įspėja, kad didelių medžių genėjimas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, todėl savarankiškas bandymas juos genėti gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pavojingas.

Skirtingi medžių sutvirtinimo metodai

Pastebėjus potencialiai pavojingą medį, agronomas rekomenduoja įvertinti galimybes jį pašalinti, jei po ankstesnių audrų medis kelia nerimą ir jei tai leidžia aplinkosaugos įstatymai. Tais atvejais, kai medžio pašalinimas neįmanomas, specialistas pabrėžia profesionalaus genėjimo svarbą.

Anot jo, tinkamai praretinta ar sutvirtinta medžio laja smarkiai sumažina vėjo poveikį ir medžio virtimo ar šakų kritimo riziką.

„Brandžių medžių atveju galima naudoti specialius sutvirtinimo metodus – tvirtų diržų pagalba surišti tas šakas, kurios gali išlūžti. Šie sutvirtinimai lieka medyje visam laikui. Taip pat rekomenduojama pažeistas vietas pridengti specialiomis priemonėmis, kad medis būtų apsaugotas nuo drėgmės patekimo ir tolesnio puvinių formavimosi”, – patirtimi dalijasi K. Malinauskas.

Žymos: Daržas ir sodas
DalintisDalintis

Panašios naujienos

Inkilai pavasarį reikalingi, tačiau ne bet kur ir ne bet kokie
Aplinka

Inkilai pavasarį reikalingi, tačiau ne bet kur ir ne bet kokie

2026-02-24
Sniego valymas nuo saulės elektrinių gali pridaryti daugiau žalos nei naudos
Gyvenimas

Sniego valymas nuo saulės elektrinių gali pridaryti daugiau žalos nei naudos

2026-02-23
Gyvenimas

LED juostos interjere: ką būtina žinoti prieš renkantis šį apšvietimo sprendimą?

2026-02-02
Sniego valymas
Alytus

Galimi vėlavimai išvežant atliekas

2026-01-27
Kur senatvė turi spalvų: gyvenimas Miroslavo ir Pivašiūnų globos namuose
Alytus

Kur senatvė turi spalvų: gyvenimas Miroslavo ir Pivašiūnų globos namuose

2026-01-20
Intensyvus snygis tęsiasi, draudikai įspėja – tai gali būti rimta. Kaip elgtis?
Aktualijos

Intensyvus snygis tęsiasi, draudikai įspėja – tai gali būti rimta. Kaip elgtis?

2026-01-10

Skaitoma

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

2026-03-02
Vijokliniai augalai – ką būtina žinoti?

Vijokliniai augalai – ką būtina žinoti?

2020-10-28
Aiškėja, kas taps Dzūkijos paukščiu

Aiškėja, kas taps Dzūkijos paukščiu

2015-06-28
Genovaitė Švabienė

Alytaus rajono garbės pilietei Genovaitei Švabienei – 90

2026-02-14

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

2026-03-02
Karas Ukrainoje

4 karo metai – kuo prisidėjo Lietuva prie Ukrainos gynybos?

2026-02-24

Skaitomiausia

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

Alytaus rajono dziudistai varžėsi Marijampolėje

2026-03-02
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas