Planetai vis smarkiau šylant, daugėja gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo smarkių audrų bei potvynių iki sausrų, miškų gaisrų ir karščio bangų, kurių neigiamas poveikis žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei jau tapo akivaizdus.
Klimato krizei stiprėjant, žalesni miestai tampa toli gražu nebe prabanga, o būtinybe, kadangi žaliosios erdvės miestams padeda prisitaikyti prie destruktyvaus klimato kaitos poveikio. Žalieji plotai miestuose ne tik gerina oro kokybę, bet ir akivaizdžiai mažina oro temperatūrą.
Šių metų balandžio mėnesį mokslo žurnale „The Lancet Planet Health“ publikuotas mokslininkų iš autoritetingų pasaulio mokslo institucijų tyrimas pateikė aiškius įrodymus, kad žaliųjų urbanistinių erdvių plėtra padeda apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę. Grupės mokslininkų iš JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių išsami studija patvirtino ankstesnius spėjimus, kad dėl žaliųjų plotų krentant oro temperatūrai, mažėja ir dėl karščio bangų kylančių mirčių skaičius.

Galėjo išgelbėti milijoną gyvybių
Miestams kaistant greičiau nei kaimo vietovėms, ekstremalios kaitros poveikis intensyvesnis urbanizuotose vietovėse – betonas, asfaltas ir pastatai sugeria ir sulaiko šilumą, o šis reiškinys vadinamas miesto karščio salų efektu (angl. urban heat island effect), dėl kurio dienos metu sugertas karštis naktį išskiriamas labai lėtai, todėl orui atvėsti miestuose reikia gerokai daugiau laiko.
„The Lancet Planet Health“ publikuoto tyrimo autoriai – daugiau nei dvidešimties mokslininkų grupė – atskleidė, kad urbanistiniai žalieji plotai naudingi ne tik rekreaciniu ar estetiniu aspektu, bet ir gelbstint gyvybes. Mokslininkai 2000-2019 metų laikotarpiu ištyrė daugiau kaip 11 tūkstančių miestų 53 pasaulio šalyse. Buvo vertinamos karščio bangų ir mirtingumo sąsajos.
Paaiškėjo, kad, jei miestų teritorijose žaliųjų plotų kiekis būtų buvęs padidintas bent 30 proc., 2000-19 metų laikotarpiu būtų išvengta daugiau nei trečdalio su karščiais susijusių mirčių (šiuo laikotarpiu su ekstremalia kaitra susijusių mirčių skaičius siekė daugiau kaip 3 mln., o tai sudarė 2,5 proc. visų mirčių). Tyrimo metu paaiškėjo, kad per šiuos 20 metų žalieji plotai galėjo išgelbėti virš milijono gyvybių.
Pietų Europa pajustų didžiausią poveikį
Mokslininkai pastebėjo, kad padidinus žaliųjų plotų (pvz., medžių, žolės, kitų augalų) kiekį miestuose 10, 20 ir 30 proc., vidutinė kasdienė šiltųjų sezonų temperatūra sumažėtų atitinkamai 0,08, 0,14 ir 0,19 laipsnio Celsijaus. Nors iš pažiūros toks temperatūros sumažėjimas atrodo pakankamai menkas, jo poveikis mažinant su ekstremalia kaitra susijusių mirčių skaičių išties reikšmingas – toks pokytis galėjo užkirsti kelią atitinkamai 0,9 mln., 1 mln. ir 1,2 mln. mirčių, kas sudarytų 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. visų su ekstremaliais karščiais susijusių mirčių 2000-19 metų laikotarpiu.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad toks žaliųjų plotų poveikis žmonių sveikatai ir gyvybei yra susijęs ir su konkrečių miestų klimato tipais, socioekonominėmis, demografinėmis ir kitomis sąlygomis. Pavyzdžiui, žaliąsias urbanistines erdves išplėtus 30 proc., Europoje per dvidešimt metų būtų buvę galima išvengti vidutiniškai 397 tūkst., Azijoje – 528 tūkst. ekstremalių karščių sukeltų mirčių. Ryškiausias su karščiu susijusių mirčių sumažėjimas būtų fiksuojamas Pietų ir Rytų Azijos bei Pietų Europos miestuose. Kaip žinia, Europa yra dėl klimato kaitos sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas.
Mirtingumas tik didės
Atliekant tyrimą pastebėta, kad planetai šylant, auga ir mirtingumo dėl ekstremalios kaitros rodikliai – 2000-19 metų laikotarpiu mirčių dėl ekstremalaus karščio skaičius kasmet siekė iki 5 mln., o tai sudarė beveik 1 proc. mirčių globaliu mastu. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos ši problema dar labiau paaštrės. Remiantis 23 šalių duomenimis, ekstremalios kaitros sukeltas mirtingumas nuo 0,3-1,7 proc. 2010-aisiais gali padidėti net iki kone 17 proc. amžiaus pabaigoje, jei išsipildytų blogiausi klimato kaitos scenarijai.
Šio tyrimo rezultatai yra signalas politikams, miestų planuotojams ir bendruomenėms, kaip būtų galima gerinti gyvenimo kokybę miestuose, tuo pat metu išvengiant sveikatos rizikų ir prisitaikant prie klimato krizės. Urbanistiniame planavime pirmaeiliu prioritetu turėtų tapti vadinamieji žalieji sprendimai, į žaliųjų erdvių planavimą įtraukiant ir bendruomenes. Tokios priemonės, be kita ko, teikia daugybę papildomų naudų, sugeriant anglies dioksidą, valant orą, gerinant vandens įsigėrimą į gruntą, apsaugant biologinę įvairovę ir pan.
Mokslininkai pabrėžia, kad siekiant stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus, reikia derinti skurdo mažinimo pastangas su kitomis priemonėmis, pvz., karščio įspėjimo sistemomis, geresniu pastatų projektavimu ir pasyviosiomis aušinimo sistemomis, platesne prieiga prie visuomenės sveikatos paslaugų ir psichinės sveikatos pagalba.

Vienas iš sprendimų – sumanus miestų planavimas
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į sumanaus urbanistinio planavimo sprendimus, žaliąsias priemones derinant su papildomais prisitaikymo prie klimato kaitos metodais. Pavyzdžiui, tinkamas gatvių ir pastatų išdėstymas gali padėti sukurti daugiau pavėsio ir pagerinti oro cirkuliaciją.
Siekiant kovoti su sveikatai žalingais miesto karščio salų efekto padariniais, vis daugiau dėmesio taip pat susilaukia į šilumos kaupimo mažinimą orientuoti sprendimai – kadangi tamsūs paviršiai sugeria daugiau šilumos, o šviesūs – ją atspindi, rekomenduojama rinktis šviesius stogus, fasadus, gatvių ir šaligatvių dangas. Tuo tarpu pralaidžios dangos leidžia vandeniui geriau susigerti į gruntą ir per garavimą natūraliai vėsina aplinką – toks sprendimas padeda ne tik mažinti temperatūrą, bet ir saugo nuo potvynių.
Miestai taip pat turėtų įgyvendinti karščio valdymo planus, numatančius ankstyvojo perspėjimo sistemas, viešąsias vėsumos erdves ir kitas tikslinės pagalbos priemones labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių mažinant karščio bangų poveikį miestams taip pat reikalingos koordinuotos pastangos – nuo inovacijų skatinimo globaliu lygiu iki finansavimo mechanizmų ir konkrečių, gyventojams pritaikytų sprendimų įgyvendinimo nacionaliniu ar vietos lygmenimis.
Šį tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).