Gegužės 27 d., penktadienį, 17 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks Antano Žilėno knygos „Kelias“ pristatymas. Knyga skirta kunigo Juozo Breivos 125-osioms gimimo metinėms paminėti ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo šimtmečiui. Renginyje dalyvaus autorius, Gudų kultūros draugijos vadovas dr. Aleksandras Adamkovičius, karaimų metraštininkas Romualdas Tinfavičius, poetas Aleksandras Zajančkauskas, lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkas, kraštiečių Ažvinčių klubo steigėjas, folkloristas ir dainų atlikėjas Rimantas Klimas, kanklininkė Indrė Bagdzevičiūtė.
„Knygoje „Kelias“ sudėjau gražiausius tėvų, senelių ir amžininkų prisiminimus apie mūsų krašte dirbusį šviesuolį, lietuvybės puoselėtoją, nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėją ir stiprintoją kunigą Juozą Breivą, – sako Antanas Žilėnas. – Tėvelis Antanas Žilėnas artimai bendravo su kunigu Juozu Breiva, todėl pasakotų prisiminimų lydimas ryžausi įamžinti kunigo šviesų atminimą“.
Juozas Breiva (1891–1939) gimė Natiškių kaime Biržų apskrityje. Būdamas aštuonerių liko našlaitis. Nuo 1899 m. gyveno pas dėdę kunigą Juozą Šimavičių Slabodkoje. Ten baigė pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Mintaujoje, Panevėžyje. 1909 m. įstojo į Vilniaus dvasinę kunigų seminariją, kur kartu su kitais būsimais kunigais slapčia platino lietuvišką spaudą. Palaikė ryšius su Vilniaus inteligentija, su kunigais Juozu Bakšiu, Petru Kraujeliu, ilgamečiais „Aušros“ redaktoriais, Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonu Juozapu Kukta, kunigais Vladu Jezukevičiumi, Leonu Petkeliu, Aloyzu Elertu. Bendravo su „Vilties“ redaktoriumi Pranu Dovydaičiu, Lietuvių katalikų blaivybės draugija, mokytojų sąjunga, religinėmis brolijomis, Lietuvių mokslo draugija, lietuviškų leidinių Vilniuje leidėja Marija Šlapeliene, Vilniaus lietuvių kultūros draugija.
Pirmoji Juozo Breivos kunigystės vieta buvo Rodūnia, kur jis dirbo parapijos vikaru. Kunigas Juozas Breiva vyko į Rodūnią tvirtai pasiryžęs skatinti lietuvybę, siekti, kad čia gyvenantys lietuviai galėtų melstis lietuviškai. Dėl to jis dvasinei vyresnybei buvo nuolat skundžiamas ir galiausiai iš Rodūnios iškeltas. 1925 m. jis įkūrė naują Kirdeikių parapiją ir, parapijiečių remiamas, per trumpą laiką pastatė bažnyčią, kleboniją, parapijos namus, įrengė parką. Kirdeikiai tapo žinoma parapija, kurioje dirbo ir gyveno daug išsilavinusių, patriotiškai nusiteikusių žmonių.
Knygos autorius – inžinierius, sovietiniais metais ėjo įvairaus lygio vadovaujančias pareigas statybos organizacijose Vilniuje. Atkūrus nepriklausomybę, dirbo Lietuvos kariuomenėje, vėliau – keliose valstybės įstaigose. 2014 m. Antanas Žilėnas išleido prisiminimų knygą „Prisiminimų labirintais“.
Pranešimą parengė:
Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja
