Artėjant Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms paprastai suaktyvėja telefoniniai sukčiai. Mat už grotų dienas leidžiantys nuteistieji taip pat turi pasirūpinti Kalėdų Senelio dovanomis savo šeimoms.
Visuomenė nesaugi
Telefoninio sukčiavimo atvejus tiriantys pareigūnai turi pripažinti, kad ir kaip bebūtų apmaudu, bet šių nusikaltimų iniciatoriai ir organizatoriai – kaliniai, kurie izoliuoti nuo visuomenės tam, kad jai nekenktų. Vis dėlto nusikaltimų už grotų padaroma ne tiek ir mažai.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas įvardija tai kaip didelę problemą, bet kol kas nerandama patikimų būdų, kaip apsaugoti visuomenę nuo laisvės atėmimo įstaigose besipelnančių kalinių.
Šiemet apskrities pareigūnai užfiksavo per 40 telefoninio sukčiavimo atvejų. Pernai jų buvo kiek daugiau, bet šventinis periodas – dar prieš akis. Visų šių nusikaltimų organizatoriai – Marijampolės arba Kybartų pataisos namų kaliniai. Tiesa, nuo šių nusikaltimų nukentėję žmonės gyvena ne tik mūsų rajone ar apskrityje. Tiesiog pagal mūsų šalies įstatymus nusikaltimai tiriami pagal jų padarymo vietą, o mūsų rajono gyventojus apgavę sukčiai dienas už grotų leidžia ir Pravieniškėse, ir Alytuje, ir Vilniuje.
Atskleisti sudėtinga
S. Liorentas sakė, kad telefoninio sukčiavimo atvejus atskleisti nėra labai sunku, tačiau nustatyti tikrą kaltininką ir perduoti bylą teismui – sudėtinga. Dažniausiai tirti pradedama nuo skambinusiojo telefono numerio ir banko sąskaitos, į kurią nukeliavo išvilioti pinigai.
Visgi radę sąskaitos savininką pareigūnai dažnai supranta, kad šis net neįtaria dalyvavęs nusikaltime. Mat banko sąskaitas, kuriose švilpauja vėjai, turintys jaunuoliai lengvai sutinka „pagelbėti” draugui, kuriam neva turi kažkas pervesti skolą. Tokie „pagalbininkai“ baudžiamojon atsakomybėn netraukiami, tačiau jie patenka į „juodąjį“ policijos sąrašą. Dar kartą taip „pagelbėjęs“ draugui pilietis gali būti pripažintas nusikaltimo bendrininku. Beje, už pagalbą tokiems asmenims sumokama, bet tai tebūna keli eurai.
Net ir radus, kam priklauso telefonas, iš kurio skambinta, ne vienus metus kalėjimo duonos ragavę ir didelę patirtį įgiję nuteistieji lengvai neprisipažįsta arba bando mėtyti pėdas.
– Dažnai išgirstame pasiteisinimą, kad tai padaryti prašęs koks „Antanas“, kurio dabar pataisos namuose lyg ir nebėra, – nusikaltimo atskleidimo subtilybes aiškino S. Liorentas.
Geri aktoriai
Ne paslaptis, kad kalėjimuose egzistuoja kastos ir griežta hierarchija. Tad sukčiavimo organizatoriai, kurie atsiriekia didžiausią sumos dalį, paprastai, būna visai ne tie, kurie telefonu prisistato policininkais, banko darbuotojais ar į bėdą patekusiais giminaičiais. Pastarieji tėra žemesnės kastos kaliniai, kurie klusniai vykdo jiems skirtas roles.
Nuo sukčių nukentėję žmonės dažnai stebisi, kad kaliniai sugeba ne tik paveikti psichologiškai, išgauti reikiamą informaciją, bet netgi „perjungia“ pokalbio liniją su neva kitu pareigūnu, banko darbuotoja ir pan. Tačiau S. Liorentas tvirtino, kad iš tiesų niekas nieko „neperjungia“, tiesiog sukčius sumaniai „pamaigo“ telefono mygtukus, kad mikrofone pasigirstų „ryšio trikdžių“. Beje, ir moteriškais balsais kalba ne banko darbuotojos, o vyrai kaliniai, tik specialiai parinkti dėl moteriškesnio tembro.
Vertina akimirksniu
Kas kalinius moko tokio aktorinio meno ir žmogaus psichologijos subtilybių, pareigūnai atsakyti negali. Tačiau aišku, kad sėdėdami už grotų daryti naujus nusikaltimus dažniausiai ryžtasi tie, kurie turi skolų kitiems kaliniams. Kalėjime egzistuoja savi įstatymai, tad skolų negrąžinusiam asmeniui gali baigtis labai liūdnai. Todėl mokytis „aktorinio meno“ juos priverčia aplinkybės.
Nors telefoniniai sukčiai žmones „mausto“ jau daug metų, vis dar atsiranda patiklių, kurie sunkiai uždirbtus pinigus ar net viso gyvenimo santaupas po pokalbio telefonu atiduoda nepažįstamiems žmonėms. Nors sukčiai naudoja tris tas pačias pagrindines versijas, vis dėlto vienu ar kitu metu populiari būna viena. Šiuo metu vis dar populiari versija – per banko sąskaitą nusikaltėlių „plaunamus“ pinigus.
Beje, anksčiau skambindavę tik į laidinius telefonus, dabar nusikaltėliai „suka“ ir į mobilius. O išgirdę pašnekovo balsą situaciją vertina akimirksniu.
Per kratas pataisos namuose rastos užrašų knygelės liudija, kad sukčiai iš anksto pasiruošę visiems galimiems atvejams. Jie turi susirašę sąskaitų, į kurias galima pervesti pinigus, numerius, taip pat vadinamų „kojų“ telefono numerius pagal galimą aukos gyvenamąją vietą.
Būkite budrūs
Neseniai ant sukčių jauko pateko vienuolikmetė mergaitė. Iš tariamo pareigūno išgirdusi, kad sužalota jos mama, paauglė atidavė visus vertingus namuose buvusius daiktus – planšetinį kompiuterį, du mobiliuosius telefonus, 900 eurų bei teisėtai laikomą graižtvinį šautuvą su šoviniais.
S. Liorentas pastebi, kad žmonės, nors ir pasitaiko patiklių, darosi vis budresni. Policija sulaukia jų pranešimų apie bandymus sukčiauti. Dažnas pareigūnams praneša ir telefono numerį, iš kurio skambino sukčiai. Šią informaciją kriminalistai kaupia ir panaudoja tirdami nusikaltimus.
Nors, jei nepadaryta reali žala, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, pareigūnai turi galimybę imtis prevencinių priemonių ir užblokuoti numerius, iš kurių bandyta sukčiauti.
Kriminalistams šiuolaikinės technologijos leidžia patikrinti, kokiais numeriais kortelės buvo dėtos į telefono aparatą, taip pat kokiuose aparatuose jos buvo naudotos. Tad vienu ypu pareigūnai gali „nukenksminti“ apie 20 kortelių ir kelis telefonus. Tai nuteistiesiems didelė netektis, nes telefonas ir kortelės pataisos namuose brangus turtas. Tad jei jums paskambino telefoniniai sukčiai, būtinai praneškite policijai.
Policija dar kartą prašo gyventojų, kad būtų atidesni ir neatskleistų nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų. Taip pat apie tokius sukčiavimo būdus informuotų giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Būkite budrūs! Sukčiai artėjant šventėms visuomet suaktyvėja.
Eglė Kviesulaitienė
Vilkaviškio rajono laikraštis „Santaka“, 2016 m. gruodžio 15 d.