Higienos institute atlikto tyrimo metu gauti duomenys padeda prognozuoti tikėtiną žmonių bendrąjį mirtingumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų. Nustatyta, kokius padarinius visuomenės sveikatai sukels rūkymas ir alkoholis per artimiausius dešimtmečius.
Higienos instituto specialistų įvykdyto tyrimo metu panaudota australų sukurta programa Prevent, kuri padėjo prognozuoti tikėtiną žmonių bendrąjį mirtingumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų remiantis statistikos duomenimis apie gyventojų sveikatos būklę, rizikos veiksnių paplitimą. Pasitelkus Prevent buvo prognozuota, kokius padarinius visuomenės sveikatai sukels rūkymas ir alkoholis per artimiausius dešimtmečius.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 50 proc. sumažinus rūkymo paplitimą tarp darbingo amžiaus (20–64 m.) žmonių, mirtingumas nuo plaučių vėžio, kuris yra viena pagrindinių vyrų mirtingumo priežasčių, iš lėto mažėtų beveik iki 2050 metų. Per šį laiką galėtume išsaugoti maždaug 5,8 tūkst. gyvybių. Deja, žmonių mirtingumas pastebimai imtų mažėti tik po 20 metų, nes metus rūkyti rizika mirti nuo plaučių vėžio mažėja labai ilgai, netgi dešimtmečius.
Sumažinus darbingo amžiaus gyventojų rūkymą 50 proc., sumažėtų mirtingumas nuo vienos dažniausių mirties priežasčių – išeminės širdies ligos, – per dvidešimt metų būtų išsaugota apie 2,6 tūkst. gyvybių. Vis dėlto prognozuojama, kad per šį laiką nuo išeminės širdies ligos galėtų mirti apie 349,3 tūkst. gyventojų. „Toks skirtumas yra dėl to, kad mirtingumą nuo išeminės širdies ligos lemia ne tik rūkymas, bet ir daug kitų, svarbių veiksnių: didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas. Veikdami kartu, pavojingų rizikos veiksnių įtaka sumuojasi, o kartais net dauginasi. Todėl žmonėms reikėtų savo gyvenimo būdą peržiūrėti iš esmės“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.
Dar viena mirties priežastis, susijusi su rūkymu, yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ši liga dažniau lemia pensinio amžiaus žmonių mirtį, todėl jeigu pusė darbingo amžiaus rūkančiųjų mestų rūkyti, tai padarytų palyginus nedidelę įtaką statistiniam mirtingumui nuo šios ligos per artimiausius dvidešimt metų. Vis dėlto mirties išvengtų apie 700 gyventojų.
Tyrimo metu buvo prognozuojama, kaip sumažėtų mirtingumas nuo kepenų cirozės ir kepenų vėžio, jeigu darbingo amžiaus asmenys imtų vartoti per pusę mažiau alkoholio. Pastebėta, kad mirtingumas nuo kepenų cirozės pradėtų pastebimai mažėti jau per pirmuosius kelerius metus, o per 15 metų galėtume išsaugoti apie 1,1 tūkt. gyvybių.
Dėl kitos alkoholio sukeliamos ligos – kepenų vėžio – kasmet miršta apie 180 žmonių. Per pusę sumažėjus darbingo amžiaus asmenų alkoholio vartojimui kasmet mirties išvengtų maždaug 8 asmenys.
„Žinoma, kad alkoholio vartojimas ir rūkymo paplitimas padidina riziką mirti ir nuo kitų ligų. Todėl tikėtina, kad perpus sumažinus šių žalingų įpročių paplitimą, žmonių mirtingumas turėtų sumažėti ir nuo kitų ligų. Tačiau neturėtume pamiršti, kad sumažėjus gyventojų mirtingumui pailgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, o tai dažniausiai reiškia, kad atsiras daugiau senų žmonių, kas sukels papildomas medicinines, socialines ir ekonomines pasekmes, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vyr. specialistė Sandra Mekšriūnaitė. – Bet kuriuo atveju, pirmiausiai turėtų būti galvojama apie žmogaus gerovę. Deja, patiems rūkaliams ir taurės kilnotojams jų sveikata mažai rūpi iki tol, kol jie neatsiduria pas gydytoją su rimtomis bėdomis. Pirminės profilaktikos priemonės taip pat sunkiai skinasi kelią, nes rezultatai matomi ne iš karto – dažnai tam reikia netgi dešimtmečių. Vis dėlto, mes rekomenduojame taikyti šias priemones, kad mūsų vaikai ar vaikaičiai artimiausiu metu netaptų statistiniu vienetu tarp „mirčių skaičius“.