Audris Narbutas
Artėjant Naujiesiems metams, Lietuvos politikos ir verslo pasaulio analitikų žvilgsniai ima krypti į per metus nuveiktus darbus arba ateities siekius.
Nereikėtų dėl to labai smarkiai stebėtis. Kaip pastebėjo vienas populiariausių neuroekonomikos (mokslas apie tai, kaip mūsų smegenys reaguoja į finansinius dirgiklius) specialistų Jason Zweig savo veikale „Jūsų smegenys – tai Jūsų pinigai“, žmogui yra visiškai natūralu mėginti prognozuoti ateitį, o finansų rinkų bei ekonominio pasaulio prognozės neretai yra supanašėjusios su taro kortų metimu ar astrologija. Tad palikime ateities spėjimą gerbiamai astrologei Palmirai Kelertienei ir aptarkime ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi.
Tam, kad geriau pajustume visą verslo vystymosi dinamiką, nusprendėme atkreipti dėmesį į 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. lapkričio mėnesio paskutinės savaitės tendencijas. Dera pripažinti, kad bendras vaizdas nežadina šventiškų minčių, liudija itin didelius regionų atitrūkimus ir signalizuoja apie iššūkius. su kuriais neišvengiamai susidurs naujoji šalies Vyriausybė.
Smulkus verslas šalyje traukiasi nuo 2014 m.
Palyginti su 2014 m.. bendras UAB, AB, IĮ bei MB steigimasis buvo ženkliai sumažėjęs 2015 m. ir nepanašu, kad situacija bus geresnė šiemet. Registrų centro duomenimis. 2014 m. šalyje buvo įsteigti 12036 verslo subjektai. iš kurių netgi 8716 buvo UAB.
Tuo tarpu 2015 m. bendras įsteigtų verslo subjektų skaičius jau tesiekė 8194. Verslininkų aktyvumas buvo itin sumažėjęs UAB ir IĮ segmente ir, kaip matyti iš pateiktos diagramos, ši tendencija tebesitęsia ir šiemet. Geriausiu atveju per šių metų gruodį pasieksime panašų į 2015 m. rezultatą, tačiau tikimybė, kad pasieksime 2014 m. skaičius, nėra tikėtina.
Daugiausia tai lemia itin smarkiai kritęs IĮ steigimo skaičius. Jeigu 2015 m. situaciją dar gerino šiek tiek išaugęs AB steigimo skaičius nuo 8 iki 9, tai šiemet šis skaičius yra nukritęs iki 3.
Skaičiai yra negailestingi ir, nepaisant politikų dažnai deklaruojamų pažadų gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką, tampa akivaizdu, kad bendra situacija prastėja. Pagyvėjimą nuo 2014 m. galime regėti tik mažųjų bendrijų segmente, kuris jau šiandien perkopė tiek 2014 m., tiek ir 2015 m. rodiklius.
Esama situacija nulemta fakto, kad MB yra ganėtinai patogi verslo forma (ypač verslo pradžioje). Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas šiai verslo formai suteikia du didelius pranašumus. Pirmasis – ribota civilinė atsakomybė, o antrasis – įstatinio kapitalo nebuvimas. Tačiau yra ir labai reikšmingų, bet ženkliai mažiau žinomų trūkumų. Būtų galima teigti, kad dalis žmonių, kurie būtų rinkęsi steigti verslą IĮ pavidalu, permigravo į MB segmentą. Deja, bendri skaičiai vis tiek lieka ženkliai mažesni ir kalbėti apie verslą nelabai išeina.
Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė pastebi: „Šalyje jau ne vienerius metus pastebimas Lietuvos verslininkų mažėjantis susidomėjimas individualių įmonių steigimu, tačiau lygiagrečiai stebimas tokių įmonių steigimas užsieniečiams (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano piliečiams).
Šis išskirtinumas gali būti susijęs su minėtų šalių piliečių siekiais įvažiuoti į ES šalį arba leidimų gyventi Lietuvoje gavimu. Būtent 2014 metais matyti šio proceso suaktyvėjimas.“ Taigi yra pagrindo manyti, kad dalis minėtų individualių įmonių veiks ne taip aktyviai, o gal netgi ir fiktyviai.
Labiausiai kenčia regionai
Verslininkai pastaraisiais metais ne tik buvo linkę steigti mažiau įmonių, bet ir sukoncentruoti jas į didžiuosius šalies regionus. Tai neturėtų stebinti, nes paklausa juose yra kiek didesnė, be to, daug lengviau rasti kvalifikuotos darbo jėgos.
Štai vien Vilniaus apskričiai atiteko apie trečdalį visų įsteigtų verslo subjektų, tačiau tarp jų nebuvo nė vienos iš 3 įsteigtų AB, o tai jau nauja tendencija. Bet AB nepabėgo iš didžiųjų miestų – netgi 2 iš jų buvo įsteigtos Kaune.
Kaunas pasižymėjo ir aktyviu UAB steigimusi – iki 2016 m. lapkričio 28d. Kaune įsisteigė 889 UAB palyginus su 2015 m.. kai buvo įsteigtos 900 UAB. ir 2014 m. rezultatu – 1014 UAB – galima teigti, kad bendra tendencija neaplenkė ir Kauno. Greičiausiai laikinajai sostinei pavyks pasiekti 2015 m. rezultatą, bet iki 2014 m. pritrūks.
Tuo tarpu kitose Lietuvos savivaldybėse vaizdas atrodo gerokai prasčiau, pavyzdžiui, Sūduvos krašto sostinėje Marijampolėje iki šių metų lapkričio 28 d. įsisteigė 59 UAB, 6 IĮ bei 24 MB. Vilkaviškyje įsiteigė tik 12 UAB, 12 IĮ ir 8 MB, Kazlų Rūdoje 10 UAB, 2 IĮ ir 2 MB, o Birštono savivaldybėje vaizdas dar prastesnis 3 UAB, 1 IĮ ir 3 MB.
Situacija regionuose prastėja dėl emigracijos ir valdžios neveiklumo
Atsižvelgdami į nerimą keliančius įmonių steigimosi rodiklius regionuose, nusprendėme pasiteirauti Regionų verslo plėtros asociacijos prezidento Vaido Šalaševičiaus nuomonės: „Bendras vaizdas yra tikrai nemalonus. Mano paties teisinių paslaugų ir buhalterinės apskaitos bendrovė „Justicija“ užsiima ir įmonių steigimu, bei verslininkų konsultavimu. Veikiame tiek Vilniuje, tiek ir regionuose, ypač Marijampolėje, todėl situaciją galime stebėti iš arti.
Patys pajutome, kad regionuose situacija prastėja jau kelerius metus, o Vilniuje vaizdas yra gerokai geresnis. Šį procesą galime paaiškinti labai paprastai: pirmiausia traukiasi rinka, nes būtent regionai patiria didžiausią emigraciją, bet didelę įtaką turi ir ES parama. ES parama taip ir nepasiekė regionų, ji vėluoja jau trejus metus, projektai nėra paleisti ir toliau sėkmingai atidėliojami, o atidedama trijų mėnesių laikotarpiui, tad finansinė parama realiai regionus pasieks kitų metų vasarą arba rudenį.
Kalbame apie dideles sumas ir šimtus milijonus eurų. Buvusioji Vyriausybė žadėjo, kad 2014 – 2020 m. Lietuvos regionus pasieks 1, 15 mlrd. eurų. Kai ateina vienas didelis projektas, situacijos pagerėjimą jaučia visas regionas. Tai neramina verslą, tad kalbėjausi su buvusiu ūkio ministru Evaldu Gustu. Jis man atsakė, jog problemos kyla todėl, kad nepavyksta susikalbėti su finansų ministerija. Kalbu dar apie Rimanto Šadžiaus laikus. Socialdemokratų valdoma ūkio ministerija nesusikalbėjo su socialdemokratų valdoma finansų ministerija.
Galiausiai įtaką turi ir tai, kad regionuose itin trūksta verslumo skatinimo programų. Netgi kolegijos prastai bendradarbiauja su verslu.“
Vietoje išvadų – palinkėjimas
Šiemet Naujieji metai nemaža dalimi sutampa su naujos Vyriausybės veiklos darbų pradžia. Nežinia, ar LVŽS išties pajėgs ištesėti duotus pažadus, bet reikia viltis, kad ES parama regionus pagaliau pasieks. Priešingu atveju viltis, kad verslo subjektai steigsis ne tik Vilniuje, yra ganėtinai naivu, tad telieka palinkėti, kad stringantys darbai pagaliau pajudėtų ir imtų stiprinti visą Lietuvą.
Beje, tai vienintelis kelias, kuris leistų pagalvoti ir apie senos, bet Vilniaus miestui skaudžios problemos sprendimą. Šiandien Vilnius vis dar yra donoras ir savo lėšomis remia kitas savivaldybes. Žinoma, esama objektyvių veiksnių, kurie leidžia teigti, kad dabartinė sistema yra teisinga, bet turbūt ir vilniečiai, ir regionų gyventojai būtų laimingesni, jei regionų gyvybingumas priklausytų ne nuo Vilniuje surinktų mokesčių, o nuo stiprėjančio vietinio verslo.