Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Ketvirtadienis, 29 sausio, 2026
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Naujienos » Nerimas, kuris apsimeta skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip jį atpažinti?

Nerimas, kuris apsimeta skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip jį atpažinti?

Paulius Liškauskas
2026-01-29
Sveikata
Laikas: 4 min skaitymo
Nerimas | Freepik

Nerimas | Freepik

FacebookTwitter

Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka?

 

Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti.

 

„Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas.

 

Pasak jo, nerimas nėra savaime nei geras, nei blogas – viskas priklauso nuo to, kaip žmogus su juo tvarkosi: „Nerimas gali motyvuoti susikaupti ar atsakingiau ruoštis iššūkiams, bet jei tampa nuolatiniu ir trikdo kasdienybę – tai ženklas, kad reikėtų ieškoti pagalbos.“

 

Psichologas pabrėžia, kad nerimas pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne: dažnesniu pulsu, paviršutinišku kvėpavimu, nemiga, virškinimo sutrikimais, o kartais ir ilgalaikiais negalavimais, kurių nepaaiškina jokie tyrimai. Taip pat – mintimis, kurios neleidžia nurimti: „o kas, jeigu…“, elgesio pasikeitimais, vengimu, atsitraukimu nuo žmonių.

 

„Pagalbos ieškoti niekada nėra per anksti. Net jei nerimas dar nepasiekė krizės lygio, jį suprasti ir mokytis su juo gyventi verta kuo anksčiau“, – pabrėžia M. Kriščiūnas.

 

Kaip atpažinti ir suvaldyti nerimą?

 

Kriščiūnas sako, kad vienas pirmųjų žingsnių suvaldant nerimą – grįžimas į kūną: „Kai kyla nerimas, pabandykite nukreipti dėmesį nuo minčių į pojūčius – suskaičiuokite įkvėpimus, palieskite paviršius, įžeminkite save penkiais pojūčiais. Tai gali padėti nuraminti centrinę nervų sistemą.“

 

Psichologas taip pat rekomenduoja peržiūrėti savo informacinį lauką: „Daugelis net nepastebi, kiek daug nerimo kelia nuolatinis naujienų srautas, socialiniai tinklai. Rekomenduočiau sąmoningai riboti laiką su ekranais, ypač prieš miegą.“

 

Ilgalaikė strategija – gyvenimo būdo peržiūra. Pasak M. Kriščiūno, svarbu į savo rutiną įtraukti ne tik sportą ar miegą, bet ir laiką veikloms, kurios padeda jaustis saugiai: bendravimui su artimaisiais, buvimui gamtoje, kūrybinei raiškai. Net paprastas pasivaikščiojimas be telefono gali turėti terapinį poveikį.

 

„Užuot kovoję su nerimu, paklauskite jo: „Nuo ko tu mane bandai apsaugoti?“. Dažnai tai atveria kelią į gilesnį savęs pažinimą. Kai kyla nerimas, įvardinkite jį. Pavyzdžiui, „dabar jaučiu nerimą dėl darbo pokalbio“. Vien tai, kad pripažįstame jausmą, gali sumažinti jo intensyvumą“, – pataria psichologas.

 

Fiziniai ženklai – emocinės priežastys

 

Stresas – viena dažniausių šiuolaikinių negalavimų priežasčių, tačiau jo pasekmės dažnai pasireiškia per kūną. Socialinę iniciatyvą „Tylus rūpestis“ įgyvendinančios „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pastebi, kad žmonės vis dažniau į vaistinę užsuka dėl fizinių simptomų – galvos skausmų, virškinimo problemų ar nemigos – nors patys jų iš pradžių net nesiejantys su emocine būsena.

 

„Dažniausiai žmonės pasakoja, kad vartojo vaistus rūgštingumui mažinti ar nuo galvos skausmo, bet jie nepadeda. Kai kurie net pastebi, kad nutraukus vaistų vartojimą savijauta dar labiau pablogėja – nors jokie tyrimai nerodo rimtų fizinių ligų. Tuomet būtina atkreipti dėmesį, ar šie simptomai negali būti streso ar nerimo išraiška“, – teigia vaistininkė ir priduria, kad būtent todėl iniciatyvos dėmesio centre – nerimas.

 

Vaistininkės teigimu, dažni fiziniai streso ženklai – raumenų įtampa, prakaitavimas, drebulys, burnos džiūvimas, odos problemos (egzema, dermatitas, psoriazė), plaukų slinkimas, net padidėjęs kraujospūdis ar širdies plakimas. Tokiu atveju svarbu ieškoti ne tik greito sprendimo, bet ir suprasti gilumines priežastis.

 

Tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių linkę rinktis natūralesnius metodus – papildus, arbatas ar eterinius aliejus.

 

„Daugelis ieško holistinio požiūrio: ne tik kuo greičiau numalšinti simptomus, bet ir stiprinti atsparumą. Tie, kurie renkasi papildus, dažnai juos vartoja periodiškai, derina skirtingus preparatus pagal individualius poreikius“, – pastebi L. Vanagaitė.

 

Griebiasi natūralių priemonių

 

Tarp dažniausiai pasitelkiamų natūralių preparatų – adaptogenai, tokie kaip ašvaganda ar rausvoji rodiolė. Jie padeda reguliuoti kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekį ir stiprinti psichologinį atsparumą. Magnis, ypač kartu su vitaminu B6, padeda mažinti įtampą ir gerina nervų sistemos veiklą. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios nuotaikos stabilumui ir pažinimo funkcijoms.

 

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, iš augalinių priemonių dažniausiai pasirenkami valerijonas, melisa, ramunė, levanda ir sukatžolė. Šie augalai švelniai ramina, gerina miego kokybę, mažina įtampą ir fizinius streso padarinius. Vis dėlto ji įspėja – net natūralios medžiagos gali sąveikauti su vartojamais vaistais ar netikti esant tam tikriems sveikatos sutrikimams.

 

„Ypač svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei turite kepenų ar skydliaukės ligų, laukiatės ar žindote. Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, jonažolė ar ašvaganda, gali keisti kai kurių vaistų poveikį – todėl būtina išsiaiškinti individualiai“, – akcentuoja L. Vanagaitė.

 

Pasak jos, net ir pasirinkus papildus ar arbatų mišinius, svarbu nepamiršti pagrindo. Visų pirma rekomenduojama pradėti nuo mitybos gerinimo – praturtinti racioną skaidulomis, fermentuotu maistu, gerti daugiau vandens. Tai padeda sukurti tinkamas sąlygas organizmui atsistatyti, o kitos priemonės veikia efektyviau.

 

„Žmonės kalba apie ilgalaikį stresą, nemigą, nuovargį. Ne kartą teko pasiūlyti pagalvoti, ar šie simptomai iš tiesų kyla, pavyzdžiui, dėl sutrikusios skrandžio veiklos – o gal verčiau reikėtų ieškoti būdų, kaip suvaldyti stresą“, – užbaigia L. Vanagaitė.

Žymos: Psichologija
DalintisDalintis

Panašios naujienos

Orai vėsta: kada laikas pradėti dėvėti kepurę ir kaip saugoti plaukus?
Įdomu

Trys sveikatos žiemą mitai, kuriais vis dar tikime

2026-01-22
5 svarbiausios geros savijautos taisyklės didžiosioms metų šventėms
Aktualijos

5 svarbiausios geros savijautos taisyklės didžiosioms metų šventėms

2025-12-22
Tyrimas: nesulaukus eilės pas gydytoją 4 iš 10 gyventojų yra pablogėjusi sveikata
Lietuva

Tyrimas: nesulaukus eilės pas gydytoją 4 iš 10 gyventojų yra pablogėjusi sveikata

2025-12-11
Gydytojai įspėja: bakterijų atsparumas dėl antibiotikų auga − jos pražudo daugiau žmonių nei ŽIV
Aktualijos

Gydytojai įspėja: bakterijų atsparumas dėl antibiotikų auga − jos pražudo daugiau žmonių nei ŽIV

2025-11-19
Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai
Gyvenimas

Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai

2025-11-11
Verslininkė L. Rimgailė įvardijo triukus, kurie padeda į sūnaus mitybą įtraukti daugiau daržovių
Gyvenimas

Verslininkė L. Rimgailė įvardijo triukus, kurie padeda į sūnaus mitybą įtraukti daugiau daržovių

2025-11-07

Skaitoma

Moters paliktas užkurtas automobilis suteikė džiaugsmo vagims

Moters paliktas užkurtas automobilis suteikė džiaugsmo vagims

2026-01-23
Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ mokiniai konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ 2-ojo etapo nugalėtojai

Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ mokiniai konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ 2-ojo etapo nugalėtojai

2017-12-08
Šalčininkų rajonas aukštesnėje Lietuvos regionų verslumo pozicijoje

Šalčininkų rajonas aukštesnėje Lietuvos regionų verslumo pozicijoje

2015-12-16
Tyrimas atskleidė, kad pastatų išvaizda veikia lietuvių emocijas ir psichologinę būklę

Tyrimas atskleidė, kad pastatų išvaizda veikia lietuvių emocijas ir psichologinę būklę

2024-07-26
DI

Kaip dirbtinis intelektas padeda optimizuoti verslo procesus

2026-01-25

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

„Sekmadienio sindromas“: kodėl prieš darbo savaitės pradžią kyla nerimas ir kaip jį sumažinti?

Nerimas, kuris apsimeta skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip jį atpažinti?

2026-01-29
Atviras mėgėjų kovinio sporto turnyras Alytuje subūrė sportininkus ir žiūrovus iš Lietuvos bei Latvijos

Atviras mėgėjų kovinio sporto turnyras Alytuje subūrė sportininkus ir žiūrovus iš Lietuvos bei Latvijos

2026-01-28

Skaitomiausia

Moters paliktas užkurtas automobilis suteikė džiaugsmo vagims

Moters paliktas užkurtas automobilis suteikė džiaugsmo vagims

2026-01-23
Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ mokiniai konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ 2-ojo etapo nugalėtojai

Lazdijų mokyklos-darželio „Kregždutė“ mokiniai konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ 2-ojo etapo nugalėtojai

2017-12-08
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas