Norėdami paragauti gurmaniškų patiekalų, ne visi skuba vykti į egzotines šalis ar išlaidauti lankytojų pamėgtuose restoranuose. Konditerijos ir kulinarijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovė Giedrė Petkevičiūtė atkreipia dėmesį į Lietuvoje atsirandančias naujas kulinarines pramogas, kurioms tautiečiai drąsiai ryžtasi. „Neįprastas idėjas mėgstantys lietuviai jau kelis metus iš eilės kulinarinius sugebėjimus demonstruoja į svečius kviesdami visiškai nepažįstamus žmones – tokią galimybę jiems siūlo projektų „Running Dinner“ (liet. „Vakarienė bėgte“) ir „Plate Culture“ (liet. „Kultūra lėkštėje“) organizatoriai, kurių dėka restoranais tampa ir nuosavų namų svetainės, ir bendrabučių kambariai.
Lietuvių virtuvėse nebėra vietos rutinai
Kaip ir daugelis naujovių, į Lietuvą iš Vakarų ateina ir gastronominės mados, kulinarinės tendencijos ir mitybos įpročiai. Taip nutiko ir projektui „Running Dinner“, kurio idėja į Vilnių, o vėliau ir į kitus Lietuvos miestus, atkeliavo iš Šveicarijos. Giedrė Petkevičiūtė nesistebi lietuvių noru patirti kulinarinių nuotykių.
„Šiuolaikinis žmogus darosi vis smalsesnis ir visur ieško naujų potyrių – taip pat ir virtuvėje. Šiems ieškojimams nebūtina keliauti ar lankytis prabangiuose restoranuose – tereikia praplėsti maisto ruošimo rutiną ir į ją įtraukti naujų progų, tradicijų. Tikiu, kad kasdien gaminant vakarienę šeimai arba tik sau, pamažu ima stigti receptų idėjų, ir dažnai net nepastebime, kaip jau kelintą kartą iš eilės svečiams siūlome savo firminį patiekalą“, – apie lietuvių maisto ruošimo įpročius pasakoja G. Petkevičiūtė.
Vaišinti traškučiais – jau nebemadinga
G. Petkevičiūtė pasakoja, kad drąsios iniciatyvos ir besikeičiantys maisto gaminimo ir valgymo įpročiai skatina žmones ne tik gaminti originalius patiekalus, bet ir ieškoti jiems netradicinių ingredientų. „Jų paieškos tampa savotišku detektyvu, kurstančiu papildomą azartą – į tai atsižvelgiama formuojant „Gardu Gardu“ asortimentą, jame nuolat pateikiame netradicinių naujovių patiems smalsiausiems“, – pabrėžia Giedrė.
Bernardas Morkūnas, vienas iš projekto „Running Dinner“ organizatorių, per keletą metų nuo kulinarinio festivalio pradžios taip pat pastebi ryškėjančius pokyčius. „Nors renginyje svarbiausia yra gera nuotaika ir mes tikime, kad puikią vakarienę galima pagaminti ir studentiškomis sąlygomis, tačiau neretai matome dalyvių pastangas sugalvoti vis kažką naujo. Lėkštėse atsiranda midijos, balkone ruoštas barbekiu ar užsienio virtuvių tradiciniai patiekalai, neišbandyti receptai. Pavyzdžiui, man pačiam yra tekę gaminti austrišką skanėstą „Kaiserschmarrn“. Jo įdaro esmė yra rome mirkytos razinos, taip pat svarbu ir kartu patiekiama slyvų uogienė. Tenka kūrybiškai suktis iš padėties, jei konkrečių ingredientų rasti nepavyksta“, – įspūdžiais dalinasi B. Morkūnas.
Pasak Giedrės, pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau ieško netradicinių produktų – domisi skirtingomis pasaulio virtuvėmis, prieskoniais, pagardais, kitų šalių tradicijomis. „Tikiu, kad tokie projektai kaip „Running Dinner“ ar ne mažiau originalus „Dinner Plate“ atsirado siekiant patenkinti ne tik bendravimo poreikius, bet ir augantį žmonių kulinarinį smalsumą“, – priduria G. Petkevičiūtė.
Vakarienei pas nepažįstamus žmones ryžtasi per 200 dalyvių
„Running Dinner“ – tai projektas, atveriantis nepažįstamų žmonių duris kompanijoms, nusiteikusioms gerai praleisti laiką ir skaniai pavalgyti. Jau porą metų nuo 2014 pavasario „Running Dinner“ vakarienės vyksta Vilniuje, taip pat yra rengiamos Kaune, Klaipėdoje, pavyzdį ima lietuvių bendruomenės užsienio šalyse. Pasak vieno iš organizatorių, kuris ir atvežė šią originalią idėją į Lietuvą, Bernardo Morkūno, „Running Dinner“ yra didelis nepažįstamų draugų susibūrimas, kuomet entuziazmo nestokojantys, iššūkius ir, be abejo, vakarėlius su maistu mėgstantys žmonės eina vieni pas kitus ir kviečia pas save – valgyti ir bendrauti tarsi su draugais. Paskutinį kartą vakarienėje dalyvavo per 200 dalyvių. Bernardas įsitikinęs, kad kiekvieną kartą jų tik daugės.
Panašus kulinarinis projektas vyksta ir mažesnėse kompanijose – „Plate Culture“. Sukurta patogi sistema kviečia registruotis visus, norinčius tapti virtuvės šefais ir savo namuose vaišinti 3–7 žmonių kompanijas visiems patogiu metu. Arba atvirkščiai – kviečia kompanijas, norinčias vakarienę restorane iškeisti į vakarienę svečiuose pas nepažįstamą, bet gerai gaminantį kulinarijos entuziastą, o kartais net ir profesionalą.
Austriškas desertas „Kaiserschmarrn“
Desertui paruošti reikės šių ingredientų:
- ¼ stiklinės pusiau džiovintų razinų su romu
- 1 stiklinės riebaus pieno
- 5 kiaušinių
- ¼ stiklinės cukraus
- ½ šaukštelio vanilės ekstrakto
- Žiupsnelio druskos
- 1 stiklinės miltų
- 3 valgomųjų šaukštų sviesto
- ¼ konditerinio cukraus
- Vaisių ir uogų papuošimui
Kaip gaminti?
- Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Baltymus kartu su cukrumi ir žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų.
- Kitame dubenyje į trynius supilkite pieną, vanilę ir druską – viską gerai išmaišykite. Trynius supilkite į baltymus ir viską kruopščiai išmaišykite.
- Po truputį, vis pamaišant, į kiaušinių masę įsijokite miltus. Turėtumėte gauti gan skystą, puri blynų tešla. Į tešlą įmaišykite razinas.
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių.
- Keptuvėje ištirpinkite 2 šaukštus sviesto. Supilkite tešlą. Kepkite ant nedidelės ugnies apie 8 minutes, kol apačia paruduos, o viršus sušils.
- Ant keptuvės uždėkite kepimo skardą (tinka įprasta apvali) ir į ją išverskite blyną. Jį dėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 10 min.
- Blyną išverskite į lėkštę. Naudodamiesi 2 šakutėmis arba pirštais suplėšykite jį į kąsnio dydžio gabalėlius. Ant dar karštų kąsnių užpilkite šaukštą išlydyto sviesto ir viską gausiai apibarstykite cukraus pudra. Patiekite su mėgstamais vaisiais ar uogomis, tinka ir uogienė.