Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centre vyko renginys „Pažink Dzūkijos gamtą ir žmones” – skirtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio paminėjimui. Į vieną vietą geologai, biologai ir istorikai, nacionalinio parko darbuotojai susibūrė UAB „Grota”direktoriaus Antano Marcinonio iniciatyva. Kur daugiau rinktis hidrogeologinius ir ekogeologinius tyrimus vykdančios bendrovės kolektyvui ir kitų įstaigų geologams, kaip ne upių, upelių ir šaltinių nacionaliniame parke.
Pranešimų būta labai įdomių. Dr. Mindaugas Lapelė supažindino su nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato biologinės įvairovės savitumais, kurie ir daro šias saugomas teritorijas ypatingomis – dėka savitų gamtinių sąlygų čia daug pietrytinio paplitimo, kitur Lietuvoje nesutinkamų rūšių, o pelkėse ir šaltose upėse laikosi poledynmečio reliktai.
Dr. Jonas Satkūnas, atstovaujantis Geologijos tarnybai, vaizdingai papasakojo apie ledyno slinkimo ir kopų formavimosi peripetijas, kurių dėka ir susiformavo dabartinis kraštovaizdis, apie geologinius paveldo objektus ir geotopus, kurių gausa mūsų krašte išskirtinė. Mintimis apie tai, ar skanus ir sveikas Dzūkijos nacionalinio parko gelmių vanduo, kas jį gadina ar gali sugadinti, pasidalino Antanas Marcinonis.
Vilniaus universiteto profesoriaus Gedimino Motuzos pranešimas nukėlė į tas tolimas epochas, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje grūmojo ugnikalniai. Įdomiausia mintis, kad per visą Vidurio Lietuvą Baltarusijos ir Baltijos plokščių sandūroje susiformavusi kontakto zona turėjo poveikį ne tik tolimesnei geologinei krašto istorijai, bet ir čia atkeliavusiems mūsų protėviams.
Renginys buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, todėl iš žemės gelmių sugrįžome į mums suprantamesnius laikus – XX a. pradžią. Dr. Vitalija Stravinskienė iš Lietuvos istorijos instituto apžvelgė Vilnijos krašto žmonių indėlį į Lietuvos valstybės statybą, o Dzūkijos nacionalinio parko istorikė Virginija Pugačiauskienė detaliai papasakojo apie Marcinkonių krašto šviesuolių darbus organizuojant švietėjišką ir kultūrinę veiklą, kuri ir buvo svarbiausias kovos už Lietuvą ir lietuvybę ginklas.
Diskusijose ne kartą buvo pasidžiaugta Antano Marcinonio iniciatyva patį kraštą išvysti įvairių sričių specialistų akimis, taip praturtinant savąjį Dzūkijos supratimą. Cituojant Dalai Lama, „pažiūrėk į situaciją iš visų kampų ir tapsi atviresnis“.
Dzūkijos nacionalinio parko informacija
