Nesunku Bubiuose (Šiaulių r.) rasti namą, kuriame gyvena Vykintas Kaziūnas. Orientuotis padeda Šiaulių jūra vadinamas Bubių tvenkinys ir laivo modelis antro aukšto lange. Pernai 80-ies metų jubiliejų atšventęs šeimininkas visą gyvenimą negailėjo laiko ir pastangų didžiausiam savo pomėgiui – laivų modeliavimui. Kolekcijoje dabar daugiau nei šimtas jachtų, katerių, baržų.
Konstravimas – ne kiekvienam
Laivus Vykintas pamėgo nuo vaikystės, kai mokėsi Biržų vidurinėje mokykloje ir gyveno prie vandens – Širvėnos ežero. Mėgo plaukioti valtimi, buvo nepailstantis buriavimo sporto entuziastas, o laisvu laiku modeliavo laivus. Ir ne tik juos – iš faneros darydavo sodybų maketus. Paauglystėje buvo sukūręs net judantį ekskavatorių, tokį, koks dirbo karjere. Susižavėję pedagogai išsiuntė į respublikinę vaikų darbų parodą, Vykintas laimėjo pirmą vietą.
Daugiausia laiko savo pomėgiui skyrė apsigyvenęs Šiauliuose. Per kelis dešimtmečius surinko daugiau nei šimtą laivų modelių. Kone dešimt – pradėti konstruoti, bet dar nebaigti.
Laivų modelius V. Kaziūnas konstruoja pagal įvairiuose žurnaluose rastus brėžinius. Jų laikosi skrupulingai, antraip kūrinys neatitiks standarto. Laivas išbrokuojamas net jei yra vos 3 milimetrais ilgesnis. Turi atitikti mastelis, spalva – bet kokia nenudažysi. Kariniai laivai, kad nesimatytų nei po vandeniu, nei virš jo, visada būna pilki.
Konstravimas atima nemažai laiko, ypač sudėtingų modelių. Prie jų užtrunka savaitę ar net mėnesį. Paprastesnius padaro per dieną. Kantrybe ir kruopštumu išsiskiriantis bubiškis sako, kad ilgiausiai knibinėjasi dažydamas, klijuodamas mažas detales.
„Langelius, gelbėjimosi ratus, virveles sunku sučiupinėti. Juos reikia tiksliai ir tvirtai, paėmus pincetu, priklijuoti reikiamoje vietoje, nudažyti“, – pasakoja laivų modelių konstruktorius.
Tarsi tikri
V. Kaziūnas nieko neleidžia išmesti. Įvairiausius daiktus ir medžiagas visuomet pritaiko: padaro gelbėjimosi ratą, gesintuvą ar gongą. Bures siuva iš specialaus audinio.
Visi kolekcijos laivai: karinė desantinė savaeigė barža T36, ledlaužis 45, upinis vilkikas, karinis torpedinis kateris, latvių žvejybinis botas, upinis keleivinis kateris, kreiseris, sportinė jachta – tarsi tikri. Turi variklius ir visus reikiamus aksesuarus.
„Vandenyje laivai be didelių pastangų plaukia, – šypsosi Vykintas. – Jei jie nebūtų daugybę kartų sumažinti, mielai pakviesčiau į vidų.“
Didelę gyvenimo dalį laivų modeliavimui skyręs vyras tvirtina, kad įdomiausia konstruoti sudėtingus laivus. Nors prie jų užtrunka ilgiausiai ir įdeda daugiausia pastangų, jie viliote vilioja. Jachtos ne taip traukia, mat pernelyg paprastos, tiesiog lygus tarsi lenta laivas.
Vieną po kito rodydamas modelius V. Kaziūnas nušvinta į rankas paėmęs kurėną. Pirmąjį lietuvišką laivą laiko matomiausioje kambario vietoje, ant sekcijos, kad visi juo galėtų pasigrožėti. Didžiuojasi ir upių laivu „Zaria“, kuris Maskvos upėmis plaukiojo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, latvių žvejybiniu botu „Skelte“, keleiviniu kruiziniu laivu.
Vakarais tapdavo mokytoju
V. Kaziūno akyse žybsinčios kibirkštėlės užsidega prisiminus ilgus darbo metus Šiaulių jaunųjų technikų stotyje. Tiesa, laivų modeliavimo būrelio vadovu tapdavo vakarais, dienomis dirbdavo vyriausiuoju energetiku.
„Kokių tik kuriozų nenutikdavo! – prisimena nuolat su vaikais varžybose dalyvaudavęs vadovas. – Prieš paleidžiant laivą į baseiną yra tekę ir detales iš naujo tvirtinti, ir gumas įtempti, ir nuskendusios kajutės ieškoti.“
Daug rūpesčių turėdavo ir po kiekvienų varžybų – laivus tekdavo remontuoti. Nulūžusių, nukritusių, nulinkusių detalių visuomet būdavo į valias.
V. Kaziūnas su savo auklėtiniais ne kartą tapo laivų modelių čempionatų nugalėtojais. Dėmesingas ir atsakingas pedagogas išugdė ne vieną čempionato laureatą. Už šio sporto ugdymą Vykintui skirtas valstybinis apdovanojimas.
Laivų modeliavimo entuziastas neslepia: kažkada svajojo tapti jūreiviu, bet šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti.
Neteko ir dideliu laivu plaukti, išskyrus „Raketa“, keltais, jachtomis. Vaizduotėje šėlstančiomis jūromis ir vandenynais plukdydavo sukonstruoti daug kartų sumažinti laivai.
Jūros trauką Vykintas Kaziūnas visuomet jaučia. Kiekvienais metais išsiruošia į Klaipėdos „Jūros šventę“ ar šiaip prie jūros pasibūti, pajusti milžinišką, magišką jos jėgą. Didžiulę meilę jūrai išduoda ir paveikslai ant sienų, keli švyturiai.
„Šeimininkės“ korespondentė Jurga Sajenkienė
Jurgos Sajenkienės nuotraukos
