Lietuvos miesteliuose ir kaimuose įprasta girdėti virkavimą, kad mažėja jaunimo. Kūlupėnuose (Kretingos r.), rodos, šeimininkauja kitas dievas. Kaime jaunų žmonių nemažai – ne tik gyvenančių, bet ir jo vardą garsinančių visoje šalyje. Kūlupėniškiai nuolat dalyvauja rankos lenkimo čempionatuose, į kuriuos lydi ir pasiruošti padeda savanoris treneris Kęstutis Bertašius.
Treniruoja be atlygio
Trisdešimt septynerių metų Kęstutį Bertašių jaunimo būryje nelengva išskirti, dar sunkiau pasakyti jo amžių. Jaunatvišką išvaizdą dviejų vaikų – dvylikametės Valentinos ir šešiamečio Luko – tėvui padeda išlaikyti sveikas gyvenimo būdas ir fizinė veikla.
Sportuoja seniai, rankos lenkimu susidomėjo prieš penkerius metus. „Visada buvau stiprus. Kai tarnavau kariuomenėje, nedaug kas mane įveikdavo“, – pasakoja Kęstutis.
Nusprendęs rimtai užsiimti rankos lenkimu, informacijos ieškojo internete, treniravosi savarankiškai, kol galiausiai pradėjo lankyti trenerio profesionalo Manto Ašmono treniruotes. Porą metų po darbo važinėdavo į Klaipėdą, ilgainiui prie jo prisidėjo ir keletas jaunuolių iš Kūlupėnų.
Paskatą rimtai treniruotis davė pirmosios varžybos. Kovodamas su varžovu K. Bertašius suprato, jog tai, ką darė iki šiol, tebuvo žaidimas. Norėdamas pasiekti rezultatų, turi sustiprėti fiziškai ir sužinoti visas šio jėgos sporto paslaptis. Įminęs daugumą jų ir sukaupęs nemažai patirties, užsimojo rankos lenkimu sudominti vietinius vaikus ir jaunuolius.
„Norėjosi ką nors gero padaryti gyvenime. Ne viskas juk pinigais matuojama. Mačiau, kad kaimo jaunimas vaikštinėja nežinodamas, ko prasimanyti, ramstydamas kampus“, – pasakoja iniciatyvus kūlupėniškis. Jis jaunus žmones treniruoja be jokio atlygio, vien iš entuziazmo.
Moko gerbti varžovą
Iš pradžių treniruotės vykdavo šeimai priklausančioje daržinėje. Nors joje buvo šalta ir nejauku, norinčiųjų sportuoti netrūko. Ateidavo ne tik Kūlupėnų, bet ir aplinkinių kaimų jaunuolių. Vėliau bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė pasiūlė patalpas seniūnijos pastate.
Dabar Kūlupėnų sporto klube gyvenimas virte verda. Savanoris treneris negailėdamas laiko ir pastangų treniruoja dvi dešimtis jaunuolių. Įprastai rankos lenkimas laikomas vyrišku sportu, bet čia netrūksta ir merginų, norinčių išbandyti savo rankos stiprumą.
Į Kūlupėnus atvažiuoja jaunuolių ir iš toliau. Rokas Grigaliūnas bet kokiu oru 18 kilometrų atmina dviračiu net iš Kretingos.
Pasak K. Bertašiaus, dauguma mano varžovą įveiksią vien tik jėga. Iš tikro to nepakanka, būtina gerai išmanyti techniką, visada padaryti tempimo pratimų, kurie padeda raumenims apšilti.
„Dažnai tenka vaikus stabdyti ir aiškinti, kad ne vien jėga, kurios jie turi į valias, viskas pasiekiama. Jauno žmogaus organizmas trapus, net ir vienas netikslus judesys gali būti lemtingas, pridaryti didelės žalos“, – sako treneris.
Jis puikiai žino, kad prieš varžybas bent kelias dienas sausgysles būtina saugoti ir kaip jas skauda šioms pasibaigus. Sportininkus moko gerbti savo priešininką – po kovos vienas kitam turi paspausti ranką, pralaimėti pakelta galva.
Tenka ragus nulaužyti
Kūlupėnų tvirtarankiams skiepijamas ir sveikas gyvenimo būdas. Iniciatyvus vyras pataria, kaip tinkamai maitintis, ragina atsisakyti alkoholio. Kelis vaikinukus, nevengusius stikliuko, tiki, visam laikui atgrasė nuo velnio lašų. Išgeriantį auklėtinį demaskuoja iš karto – išduoda jo sporto pasiekimai. „Rankos stiprumas nebe toks didelis, – sako be užuolankų. – Vos tai suprantu, iš karto rimtai kalbamės. Paklausiu, kas jam svarbiau ir ką nori rinktis: sportą ar alkoholį.“
Treneriui tenka spręsti ir nesimokymo problemą. Suprastėjus pažymiams jaunųjų kūlupėniškių tėvai, ieškodami išeities, prašo Kęstučio pagalbos. Jaunuoliai kaipmat prižada pasitempti ir geriau mokytis, kad tik nebūtų atimta galimybė sportuoti.
Keliskart teko ir ragus nulaužyti. Kai kurie sportininkai buvo pasijutę visa galva aukštesni už kitus. Seniūnijos patalpose įrengtoje jėgos sporto treniruočių salėje visų teisės vienodos, čia gali sportuoti visi norintieji. Tarp paauglių ir jaunuolių dažnai galima pamatyti ir Kęstučio šešiametį sūnų Luką. Jis savo rankos stiprumą išmėgina pasilypėjęs ant kėdutės.
Treniruotis Kūlupėnuose galima dažną vakarą. K. Bertašius su jaunaisiais sportininkais dirba po darbo, grįžęs iš Gargždų. Visa bendruomenė džiaugiasi turėdama tokį entuziastą. Jauni kūlupėniškiai pasiekimais kaimą garsina ne tik rajone, bet ir visoje šalyje.
„Ateitį jau užsitikrinau. Kūlupėnuose rankos lenkimas dar ilgai gyvuos, – juokiasi šios sporto šakos entuziastas K. Bertašius. – Ir gyvenant mažame miestelyje galima pasiekti labai daug. Žinoma, tik reikia norėti ir stengtis.“
Jurgos Sajenkienėas nuotrauka
Jurga Sajenkienė, „šeimininkės“ korespondentė
