Kodėl sunku mokytis naujų profesijų po 40-ies ir kaip organizacijos gali padėti?

Darbo jėgos senėjimas Lietuvoje ir Europoje jau tapo neišvengiamybe: demografiniai rodikliai rodo, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 proc., o vieną pensininką turės išlaikyti net du darbuotojai. Darbdaviai jau dabar skundžiasi darbuotojų trūkumu, tačiau dalis vyresnių nei 40 metų žmonių jaučiasi įstrigę: jie nori arba yra priversti persikvalifikuoti, bet susiduria su kliūtimis.

Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas, pabrėžia, kad šią situaciją įmanoma spręsti tik veikiant išvien – atsakomybės turi imtis patys žmonės, valstybė ir organizacijos, nes tik bendras indėlis gali užtikrinti tvarią darbo rinkos ateitį.

„Nors daugumoje Europos sąjungos (ES) šalių keliama pensinio amžiaus riba, realūs pokyčiai reikalauja daugiau: darbo vietų, kurios būtų pritaikytos senjorams, ir teigiamo visuotinio požiūrio į vėlyvą karjerą ir persikvalifikavimą“, – sako jis.

Gąsdinanti demografinė ateitis

Europos ir Lietuvos demografinės tendencijos kelia nerimą. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio pradžioje daugiau nei trečdalis Lietuvos bedarbių (37,6 proc.) buvo vyresni nei 50 metų. Vyresni darbuotojai visoje ES dažniau patenka į ilgalaikį nedarbą ir jiems iš jo išeiti – daug sudėtingiau. „Eurostat“ ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija EBPO prognozuoja, kad darbingų žmonių dalis bendrijoje ir toliau trauksis, o senstančios visuomenės naštą teks perkelti vis labiau mažėjančiai dirbančiųjų grupei.

Europos darbo jėga sensta dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės, o darbo rinka taip pat nestovi vietoje – vienos profesijos nyksta, atsiranda naujų, kurioms reikia kitokių įgūdžių. Todėl daliai žmonių, norint išlikti aktyviems ir konkurencingiems, tenka persikvalifikuoti.

„Organizacijos turi ruoštis ateityje aktyviai įtraukti brandesnius specialistus. Kitaip tiesiog nebus kam dirbti. Jau dabar svarbu skubiai imtis priemonių, skatinančių vyresnių žmonių integraciją ir persikvalifikavimą ne tik šalies mastu, bet ir įmonėse“, – teigia R. Bagdonas.

Persikvalifikuojant darbdavių vaidmuo – kertinis

Vyresniems suaugusiems mokytis naujų profesijų trukdo keli susipynę veiksniai. „Dažnai pirmiausia kyla psichologinis barjeras: nepasitikėjimas savimi ir nerimas, kad jau „per vėlu“. Žmonių baimė prarasti tai, ką jie jau turi, dažnai nusveria smalsumą išmokti kažką naujo. Organizacijos gali padėti pamatyti, kad persikvalifikavimas yra ne grėsmė, o reali, naujas galimybes atverianti patirtis. Dalindamiesi savo žmonių sėkmės istorijomis, darbdaviai gali įkvėpti: jei pavyko persikvalifikuoti kitiems, pavyks ir jums“, – sako R. Bagdonas.

Jo teigimu, įkvėpti drąsos vyresniems žmonėms organizacijos gali ir suteikdamos finansinę ir laiko paramą mokymuisi. „Tai gali būti subsidijos studijoms, mokymosi valandos darbo metu ar lankstesni darbo modeliai, pavyzdžiui, hibridinis darbas ar galimybė pradėti nuo dalinio etato, palaipsniui įsiliejant į naujas pareigas. Tokia pagalba padeda suderinti persikvalifikavimą su kasdienėmis atsakomybėmis, o vyresniems žmonėms suteikia daugiau saugumo žengiant nauju profesiniu keliu“, – teigia „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas.

Sėkmingam startui reikalinga palaikymo kultūra

Kitas iššūkis – įgūdžių ir praktinės patirties spragos. Kursai suteikia žinių, tačiau darbdaviai dažnai nori matomų rezultatų: įgyvendintų darbų kaip įrodymų, kad žmogus gali atlikti užduotis „iš karto“. Be to, mokymai kainuoja, o daugelis turi šeimas, įsipareigojimų ir mažiau laiko intensyviam mokymuisi.

„Todėl mokymų programos turėtų būti su galimybe įgytas žinias išbandyti praktiškai atliekant užduotis, dalyvaujant projektuose ar net atliekant praktiką verslo įmonėse. Tik taip mokymasis tampa patirtimi, kurią žmogus gali parodyti darbdaviui kaip įrodymą, kad yra pasiruošęs dirbti“, – pastebi R. Bagdonas.

Jo teigimu, organizacijoms priimant naujus žmones – nepaisant jų amžiaus – svarbu padėti jiems sklandžiai įsilieti į kolektyvą ir įgyti darbo patirties ne išgąsdinant, o palaikant. „Pirmieji mėnesiai gali tapti lemiami, todėl verta naujokui paskirti „draugą“ ar mentorių, kuris palydėtų, atsakytų į klausimus, padėtų dirbti be baimės daryti klaidas. Tai du zuikiai vienu šūviu: tokiu būdu galima auginti senbuvių lyderystės įgūdžius, o naujam kolegai suteikti pasitikėjimo savimi ir motyvacijos likti organizacijoje ilgam“, – komentuoja „Telia“ atstovas.

Apie 15 proc. „Telia“ darbuotojų yra virš 50 metų. R. Bagdono teigimu, vyresni kolegos ypač vertina papildomas atostogų dienas, lanksčias darbo sąlygas ir palaikančius kolegas. „Dirbdami kartu mes laimime įvairesnes idėjas, platesnį požiūrį ir stipresnes komandas, mūsų darbuotojai – galimybę augti, tobulėti ir kurti technologijų pasaulį, kuris atviras visiems“, – patirtimi dalinasi jis.

„Rūpestis vyresniąja darbo jėga – tai strateginė investicija. Kuo anksčiau organizacijos pradės įtraukti brandesnius darbuotojus, tuo tvirtesnė ir konkurencingesnė bus visa mūsų šalies ekonomika“, – teigia R. Bagdonas.