Šiemet stebime tipišką lietuvišką vasarą: dažnai lyja, saulėtas dienas galėtume ant pirštų suskaičiuoti. Todėl vos pasirodžius saulei, dažnai užmirštame medikų perspėjimus ir prarandame saiką spinduliams. „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė ir ekspertė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė medicinos mokslų daktarė doc. Odeta Kinčinienė pataria, ką daryti, kad meiliai iš vaikiškų piešinėlių besišypsanti motulė saulė netaptų pikta pamote.
„Pastaruoju metu tapo labai madinga kalbėti apie tai, kuo saulė pavojinga. Taip, perdozuoti saulės spindulių yra pavojinga, tačiau pirmiausia reikėtų pakalbėti apie tai, kad saulė yra naudinga. Naudinga pirmiausia tuo, kad saulės spindulių poveikyje žmogaus – o taip pat ir vaikų – odoje gaminasi vitaminas D. Jis yra būtinas ne tik sveikam kaulų ir dantų vystymuisi. Šiandien įrodymais pagrįsta žymiai didesnė vitamino D įtaka organizmui“, – sakė dr. O. Kinčinienė.
Pasak pediatrės, šio vitamino koncentracija vaiko kraujyje yra tiesiogiai susijusi su vaiko atsparumu ligoms ir netgi intelekto koeficientu bei mokymosi rodikliais. Būtent vitamino D stoka siejama su depresija, slogia nuotaika ir viršsvoriu.
„Saulė spindulių mums tikrai reikia. Saulės naudą ar gerą poveikį juntame daugelis, ypač vaikai. Pabuvus saulės nutviekstame paplūdimyje pagerėja nuotaika. Todėl neteisinga manyti, kad į lauką saugiai galime išeiti tik išsitepę apsauginiu saulės kremu su SPF 50 saulės filtru. Žmogui natūraliai sveikiausia vitamino D porcija pasigamina tada, kai jisai pabūna saulėje tiek, kad jo oda vos paraustų. Nėra gerai, jei ši riba peržengiama“, – aiškino gydytoja.
Dr. O. Kinčinienė primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį bei pasirūpinti, kai kartu su vaikais būname saulėje.
- Atkreipkite dėmesį į metų laiką bei paros metą. Nuo to labai priklauso saugi vaiko buvimo saulėje trukmė. Kai saulė yra aukščiausiai virš horizonto, tada jos spinduliai aktyviausi, taigi ir saulė – pavojingiausia. Ankstyvą vasarą apie vidurdienį apskritai nederėtų mėgautis tiesioginių saulės spindulių teikiama šiluma. Tuo tarpu nuo rytinių ir popiečio spindulių gali pakakti pasaugoti vaiko galvą. Atsižvelgiant į sezoną, paros metą, saugu saulėje pabūti 0,5–1 valandą. Atminkite, vaikui tinkamiausias laikas būti saulėje yra iki 11 val. ryto ir po 15 val. popiet.
- Pasirūpinkite apsaugos priemonėmis. Planuodami daugiau nei 1 valandą pabūti saulės atokaitoje, pasirūpinkite apsaugos priemonėmis: kremai nuo saulės ir tinkama apranga, kuri neleistų perkaisti ir kartu pridengtų odą nuo spindulių, pvz., lininiais laisvais ilgarankoviais marškinėliais. Vaikams pirkite specialiai jiems sukurtus kremus – jų apsaugos faktorius didesnis. Verta prisiminti, kad žiemą išvykus į šiltuosius kraštus, apsauginį kremą reikia naudoti pirmosiomis dienomis, nes išblyškusi oda gali stipriai nudegti.
- Neužmirškite, kad ne visas vaiko kūno vietas saulės spinduliai veikia vienodai. Greičiausiai įkaista vaiko petukai, nugara. Tai gresia visiems vaikams, kurie žaidžia ant smėlio pajūryje. Jei matome, kad rausta kuri nors vaiko kūno vieta, ją pravartu pridengti medvilniniu drabužėliu. Taip pat saulės spinduliai intensyvesni prie vandens, į tai irgi atkreipkite dėmesį.
- Nepasitikėkite vėsinančiu vėjeliu. Saulės smūgis gali ištikti vaiką net ir tada, kai neatrodo labai karšta. Intensyvūs saulės spinduliai sutrikdo įvairių žmogaus organizmo sistemų pusiausvyrą ir sukelia su tuo susijusį sąmonės sutrikimą ar kūno traukulius. Todėl net ir nelabai karštu oru reikia pasirūpinti tinkama vaiko apranga, galvos dangalu ir įvertinti buvimo saulėje laiką.
- Nesivaikykite paplūdimio madų. Saugiausia rinktis drabužį, kuris pridengtų vaiko petukus. Galvos apdangalai turėtų būti patogūs, nevaržyti vaiko judesių, uždengti vaiko galvą ir ausų kaušelius – jų oda labai greitai įdega net iki pūslių. Geriausiai tiktų panamos tipo (minkšta audeklinė skrybėlė plačiais bryliais) kepuraitė arba kepurės su specialiais prailginimais sprandui nuo įdegio apsaugoti.
- Atkreipkite dėmesį į mitybą. Dienomis, kai ilgiau būnama saulėje, patartina vengti maisto produktų ir preparatų, kurie didina jautrumą ultravioletiniams spinduliams, pvz., jonažolės, ciberžolės, rūtos, petražolės ir kt. Taip pat vaikui reikėtų dažniau pasiūlyti vandens.
- Išnaudokite šešėlį. Jis gali apsaugoti nuo tiesioginių ultravioletinių spindulių. Jo reikėtų dairytis įvertinus saulėje prabūtą laiką ir kaip atrodo vaiko oda.
- Pasitelkite pavėsį ir vandenį. Jeigu vaikas vis dėlto perkaito saulėje, tai pagrindinės priemonės – pavėsis ir vėsi drėgmė. Šiuo atveju labai padės vanduo – juo galima apsišlakstyti, papurkšti ar pavilgyti odą. Vanduo tiks ir per daug nudegus: atsivėsinus vandeniu, rekomenduojama odą patepti specialiu odai skirtu aliejumi, kremu ar geliu – tai padės ilgiau išlaikyti drėgmę odoje. Tinka naudoti specialiai po deginimosi skirtus vaikiškus kremus ir losjonus, kurie padės atkurti prarastą odos drėgmės balansą. Močiučių priemonė – rūgpienis, kuris turi odai naudingų baltymų ir riebalų, taip pat yra gera priemonė. Jeigu vaiko būklė sunkesnė, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Rodykite tinkamo elgesio pavyzdį. Jei sau leisime viską, o vaiką bandysime įsprausti į rėmus, mums vargiai pasiseks. Važiuojant į paplūdimį reikėtų su vaiku susitarti, kad dėl tam tikrų priežasčių – dėl mados ar būdami sąmoningi – panašiai elgsimės: pasitepsime kremu ar pabuvę saulėje prisidengsime marškinėliais ar šaliu.