Ir dar kartą apie kovą su korupcija. Tik šįkart kitaip

PADRIKOS MINTYS, BET TAI TIESA, KURIOS NIEKAS NENORI MATYTI

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas savo Facebook paskyroje pasiūlė: „Idėja Lietuvai – laikytis plano ir iki 2020 m. 2.5 karto sumažinti kyšininkavimą medicinoje.“ Na, o Vytautas Bakas savo Facebook paskyroje paskelbė, kad „STT, remdamasi tarptautinių organizacijų pranešimais ir metodikomis, yra paskaičiavusi, kad Lietuva dėl korupcijos rizikos netenka apie 4,5 mlrd. eurų. Tai suma, matyt, protu sunkiai suvokiama. Jeigu atsitiktų taip, kad mums pavyktų visiškai pašalinti šitą riziką, tarkime, šita situacija nutiktų, kiekvienas Lietuvos vaikas – nuo ką tik gimusio iki 17 metų – kiekvieną mėnesį galėtų gauti 700 eurų.“

Tokia filosofija – kai yra vienas aiškus ir pamatuojamas tikslas – patinka. Tai konkretu ir aišku. Galima sudėlioti įvairius rodiklius ir pamatuoti net kovos su korupcija progresą. Matosi ir jaučiasi, kad Sergejus ir Vytautas turi progresyvų požiūrį, bet apie viską iš pradžių.

Puikiai žinote, kad Lietuvoje yra „žiauriai“ daug antikorupcinių programų, o ir visos tokios geros, kad kova su korupcija skina fantastiškus laurus, nuostabius ir neįtikėtinus rezultatus. Lietuvai pavydi ne tik Europos Sąjunga, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos specialistai. Geresnės už seną gerą lietuviškąją popierinę antikorupcinę programą nerasi niekur net su žiburiu.

PAJUOKAVOME IR UŽTENKA, O DABAR RIMTAI APIE DAR RIMTESNIUS DALYKUS

Prezidentūra 2017 metais pateikė visą teisės aktų paketą, kuriuo siekiama padidinti bausmes už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Visi apie tai kalbėjo ir rašė. Neatsiliko ir Seimas: suplanavo rudens sesijos darbus, nes juk reikia įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijas rekomendacijas. Vienas iš mažiau girdėtų, bet įdomesnių dalykų – kova su korupcija bus vykdoma ir koordinuojama per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Na, o Vyriausybėje rugsėjo 11 d. įvyko diskusija, kurioje dalyvavo STT, FNTT, VSAT, VSD, Muitinės departamentas, Policija, Generalinė prokuratūra ir kitos institucijos. Žinoma, daugiausia pasisakė kovos su korupcija elitas. Labiausiai buvo diskutuota apie sunkiasvores kovos su korupcija priemones, kurių veiksmingumas priklauso tik nuo teisėsaugos. Suprantama, jų taikymas valstybei kainuoja velniškai daug, nes tai ikiteisminiai tyrimai, Prokuratūra ir teismai. Deja, valstybei reikia ir tokių įrankių bei būtina stiprinti šiuos pajėgumus.

Tyčia ar netyčia, bet staiga gražusis ir ramusis 2017 m. rugsėjo 22 d. penktadienis sprogo nuo politinės korupcijos, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus dviem politinėms partijoms. Ledkalnio viršūnė. Reziumuojant, kovos su korupcija įvaizdis jau suformuotas, darbai kalba patys už save. Ko dar reikia? Ogi nieko.

Papasakosime istoriją apie vieną klientę Vaivą. Smagi, graži ir šmaikšti mergina, bet kad Jūs žinotumėte, kaip organizacijoje jos visi bijo.

„Gediminai, kaip mūsų organizacijai kovoti su korupcija?“ – vieną kartą paklausė Vaiva.
„O koks Jūsų tikslas šioje srityje?“ – ramiu balsu pasidomėjau.
„Turime antikorupcinę programą, vertiname teisės aktus antikorupciniu požiūriu, dalyvavome antikorupciniuose mokymuose ir pan.,“ – pasididžiuodama atsako Vaiva.
„O kaip Jūs žinote, kad pasiekėte savo antikorupcinį tikslą?“ – klausinėju toliau.
„Ta prasme?“ – pasimetusios Vaivos akys rodo nuostabą, o balsas sumišimą.
„Na, pavyzdžiui, kiek parašėte rekomendacijų dėl interesų konfliktų?“ – jau ir man pasidaro visai įdomu.
„Nė vienos,“ – patyliukais ištaria Vaiva.
„Na, o kiek žmonėms parašėte leidimų, t. y. išimties taikymų dėl atstovavimo apribojimų?“ – klausinėju toliau.
„Apie ką Tu kalbi, kaip tave suprasti?“ – jau pasipiktinusi teiraujasi vadovė.
„Labai tikėtina, kad Jūsų korupcijos prevencija keliauja į šiukšlių dėžę, t. y. jeigu Jūs neparašėte nei vienos rekomendacijos dėl interesų konfliktų, tai reiškia, kad visi Jūsų tarnautojai ir darbuotojai yra pažeidžiamai pagal Baudžiamąjį kodeksą (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas ir pan). Antra, realios korupcijos prevencijos nėra. Trečia, nėra įrankių, t. y. sutvarkytų procedūrų: ką ir kaip daryti kyšio ar neteisėtos dovanos atveju,“ – paaiškinau Vaivai.
„Taip pat, jeigu nėra surašytų išimčių dėl atstovavimo (o jų tikrai nėra, nes jos turi būti paskelbtos viešai), tarnautojai balansuoja ties straipsniu – prekyba poveikiu. Panašu, kad galite turėti poveikį iš politikų, lobistų ir kitų asmenų, suinteresuotų dėl viešųjų pirkimų ir kitų,“ – dar pridūriau.
„O iš kur Tu žinai apie įtaką?“ – jau visiškai pasimetusi klausia Vaiva.
„Jūs pati man tai atskleidėte,“ – ramiai atsakau.
„Ne, aš Jums to nesakiau,“ – paneigia Vaiva.
„Na, taip, Jūs man nesakėte, su kokiais asmenimis Jūs susiduriate,“ – atsakiau.
„Tai po galais, kaip sužinojot?!“ – išsprūsta kovotojai su korupcija.
„Apie tai būtumėte parašę savo internetinėje sveitainėje, skelbdami išimtis dėl atstovavimo apribojimų, kurie Baudžiamajame kodekse yra suprantami ir prilyginami straipsniui – prekyba poveikiu. Iš čia supratimas apie įtaką!“

Vaivos organizacijoje pasiėmėme baltą popieriaus lapą ir pradėjome nuo gembos („Lean“ koncepcijoje „gemba“ vadinama vieta, kurioje vyksta procesas, kuriama vertė). Išsikėlėme iš pirmo žvilgsnio paprastus ir aiškius, pamatuojamus tikslus, įsivardijome progreso rodiklius. Na, o galiausiai žodį „korupcija“ ištrynėme iš savo žodyno, atminties ir širdies.

Ką tai reiškia?

Tik paprasti ir nekalti du klausimai leidžia viešojo sektoriaus organizacijoje padaryti analizę: ar kova su korupcija yra popierinė, ar reali?

Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui vadovavusios Laimutės Anužienės istorija, kurioje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Specialiųjų tyrimų tarnyba lygiagrečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kita dar įdomesnė istorija – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro buvusio direktoriaus Gintauto Kėvišo situacija, kurioje iš pradžių svyravusi VTEK, galop pasielgė principingai ir ištaisė savo klaidas. Maža detalė – VTEK vienbalsiai nusprendė, kad Gintautas Kėvišas, kaip buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, nes kaip vadovas blogai vykdė Įstatymo kontrolę.

Įdomu, kokius vitaminus VTEK atstovai pastaruoju metu vartoja? Jų veikla išties džiugina. Vien 2017 m. rudenį pateikė virš 50 pavedimų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams atlikti tyrimus dėl 175 galimai nedeklaravusių interesų sveikatos priežiūros specialistų ir 70 pavedimų įstaigų vadovams atlikti tyrimus dėl 539 sveikatos priežiūros specialistų, galimai nedeklaravusių visų savo darboviečių.

Na, ir dėmesio nesulaukusi bei plačiau neanalizuota ir nevertinta žinutė: šių metų rugsėjį VTEK pradėjo tyrimą dėl keturių valstybės valdomų įmonių vadovų – UAB „Technologijų ir inovacijų centro“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), AB „Litgrid“ ir AB „Amber Grid“. Neva, šių bendrovių vadovai nustatyta tvarka nėra pateikę privačių interesų deklaracijų.

Ką reiškia šie maži dalykai?

Jeigu p. Anužienė ir p. Kėvišas būtų tinkamai vykdę Įstatymo nuostatas, tai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos neturėtų tokios košės dėl atleidimo, nereikėtų daugybės tyrimų bei STT pareigūnų ir žiniasklaidos dėmesio. Įdomu, ar kas nors paskaičiavo, kiek laiko ir pinigų kainavo valstybei išsrėbti šią košę? Ir kiek dar reikės laiko atkurti pasitikėjimą sąžiningais dirbančiais švietimo ir kultūros sektoriaus vadovais? Elementarus taisyklėmis grįstų etikos instrumentų neveikimas didina sunkiąsias kovos su korupcija išlaidas ir valstybei tai kainuoja milžiniškus pinigus. Kaip suprasti? Jeigu žmonės nedeklaruoja privačių interesų, tai nėra duomenų, kaip valdyti interesų konfliktus viešojo sektoriaus organizacijose. Vadinasi, tada išauga STT poreikis tikrinti kandidatus, atlikti ikiteisminius tyrimus ir pan.

Yra tokie paprasti etikos principai:

– „Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.“ Jeigu valdžios atstovas naudojasi pareigomis asmeninei naudai gauti, tai pagal Baudžiamąjį kodeksą bus piktnaudžiavimas.

– „Draudžiama priimti dovanas, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą.“ Paprastai tariant, pagal Baudžiamąjį kodeksą draudžiama priimti kyšius.

Baisu ir pagalvoti, kas būtų, jeigu VTEK tyrimų skyrius padidėtų nuo 5 iki 7 kartų, t. y. bent iki 50 žmonių (bet to neįvyks, nes VTEK nuskriaudė LR Seimo narius iš opozicijos ir pozicijos). Įdomu skaityti naujausius VTEK sprendimus dėl Seimo narių privačių interesų deklaravimo. Išties stebina padarytas milžiniškas ir kokybiškas šuolis!

KORUPCINIAI ELGESIAI – GAISRŲ GESINIMAS

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS KOMPETENCIJA

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS, PROKURATŪROS IR TEISMŲ KOMPETENCIJA

Ką reiškia tik vienas VTEK tyrėjas? Jo galia, kuriai neprilygsta nė viena teisėsaugos institucija.

1. Jis gali atlikti 2 tyrimus, kurių metu konstatuos 2 įstatymo pažeidimus vienam valdžios asmeniui.
2. Tai reiškia, kad pažeidęs Įstatymą asmuo privalo būti iškart atleidžiamas iš darbo.
3. Deja, aukštesnis vadovas negalės skirti pastabos, jis privalės tik atleisti pastarąjį.
4. O kai yra atleidžiamas, tai dar įsijungia apribojimas 3 metus dirbti viešajame sektoriuje.
5. Jeigu to maža, tai VTEK tyrėjas gali inicijuoti procesą: nuo rekomendacijų pateikimo iki sandorių pripažinimo teismuose negaliojančiais.
6. Jeigu VTEK tyrėjas greitai, labai greitai dirbtų, tai tokius procesus iki realios atsakomybės ir pasekmių išjudinti jam reikėtų nuo 1 iki 6 mėnesių.

O dabar įsivaizduokite, kiek laiko turi praeiti, kad teismas valstybės tarnautojui uždraustų dirbti viešajame sektoriuje pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas? Nuo 1 iki 4 metų.

KORUPCINIŲ ELGESIŲ PREVENCIJA

Yra toks Korupcijos prevencijos įstatymas ir Vyriausybės nutarimas, kuriame detalizuojamos asmenų, vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, teisės, pareigos bei funkcijos. Jie yra atsakingi už antikorupcines programas, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą ir pan.

Iššūkis kyla, nes šios profesijos asmenys dirba daugiau analitinį ir audito principais paremtą darbą, bet nesprendžia realių elgesio situacijų viešojo sektoriaus organizacijose, tokių kaip: nepotizmo valdymas, rekomenadacijų rašymas dėl leidimo dirbti kitą darbą, interesų konfliktų situacijų sprendimas, dovanų teikimo ir gavimo apskaita, registravimas ir pan., nes tai atitikties pareigūnų darbas.

Atitikties pareigūnai dirba tam, kad valdžios atstovų elgesys būtų paremtas objektyvumu ir tarnavimu Tautai. Jeigu viešojo sektoriaus organizacija neturi atitikties pareigūnų, tai tokių organizacijų vadovai ir pavaldiniai dažniausiai nedeklaruoja privačių interesų, įdarbina gimines, draugus, pažįstamus. Skandalas po skandalo. Užburtas ratas. Kova su vėjo malūnais (oh wait, vėjo…).

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro situacijos galėjo būti lengvai suvaldytos, nes tai tik pirmo ir antro lygio interesų konfliktų situacijos, kitaip tariant, mokyklinio lygio konfliktai. Tačiau įdomiausia:

1.Kodėl šiuose ir kituose sektoriuose iš esmės nėra atitikties pareigūnų? Galbūt bijoma parodyti atvirus ir pasitikėjimu grįstus santykius?

2.Atitikties pareigūnai nėra parankūs aukščiausiems vadovams, nes panaikina galimybes piktnaudžiauti (įdarbinti savus ar su jų bendrovėmis pasirašyti sutartis ir pan).

3.Kai atitikties pareigūnų nėra centrinėse valdžios įstaigose, tai pavaldžių įstaigų vadovai daro, ką nori, ir kaip nori. Kai yra tokia situacija, kova su korupcija imituojama ir pasiaiškinama tokiomis ir panašiomis frazėmis: o ko Jūs norite? Mes juk turime antikorupcinę programą.

Kolega Mišelis Girodo yra taikliai pasakęs, jog elgesio kodeksų turėjimas tai tas pats, kaip skaityti laikraščio sporto skiltis ir tikėtis tapti geru sportininku. Tikrieji atitikties pareigūnai yra treneriai, kurie ruošia sportininkus. Kai jų nėra, tiek STT, tiek VTEK yra priversti gesinti gaisrus, t. y. atlikti tyrimus. O kuo daugiau tyrimų, tuo didesnė korupcija Lietuvoje.

Pirmiau perpasakoto dialogo herojė Vaiva pati po 3 mėnesių paatviravo, kad Korupcijos prevencijos įstatymą reikia panaikinti, nes jis neapsaugo tarnautojų ir darbuotojų nuo Baudžiamojo kodekso nuostatų. Iš principo tiesa, bet su sąlyga, kad pora straipsnių reikėtų perkelti į kitus teisės aktus.

VIETOJE PABAIGOS

1.Ne tik kad reikia, bet ir būtina, kad atitikties pareigūnai ir asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, dirbtų puikiai. Bėda ta, kad šių žmonių, dirbančių tokį darbą profesionaliai, yra velniškai mažai. O ką daro vadovai? Korupcijos prevencijos funkcijas deleguoja kitoms pareigybėms, pavyzdžiui, dokumentų valdymo skyriaus specialistui arba darželio auklėtojai. Taip, ir tai grynų gryniausia tiesa.

2.Iš esmės reikėtų pakeisti atitikties pareigūnų ir asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir kontrolę, skyrimą viešojo sektoriaus organizacijose. Juos turi skirti ir atleisti VTEK bei STT.

3.Tokių specialistų darbas turi būti paremtas projektinės veiklos principais. Ką tai reiškia? Yra konkreti problema ir yra konkretus žmogus, kuris turi ją išspręsti.

Tik tada Sergejaus Muravjovo bei Vytauto Bako idėjas bus galima realizuoti praktiškai ir naudos sukurti daug daugiau netgi negu jie gali įsivaizduoti.

Ar žinote, kad 100 asmenų dydžio organizacijoje įdiegti ir sutvarkyti interesų konfliktų prevenciją (įrankį) vidutiniškai užtrunka 1 metus? Ir tai daroma intensyviai ir su labai stipriu aukščiausių vadovų palaikymu. O kur dar interesų konfliktai viešuosiuose pirkimuose?!

Autorius Gediminas Sakalauskas

Šaltinis: http://praeventi.lt/index.php/apie-mus/paslaugos/antikorupcija/item/424-ir-dar-karta-apie-kova-su-korupcija-tik-sikart-kitaip