Pastaruosius ketverius metus daugėja 41–60 metų žmonių, mirštančių nuo ūminio hepatito A ir B, kitų ūminių, lėtinių, nepatikslintų virusinių hepatitų, alkoholinės kepenų ligos. Nuo šių ligų mirštančių 20–40 metų amžiaus žmonių mažėja.
2010 m. mirtingumo rodiklis nuo šių ligų siekė 19 mirusiųjų 100 000 gyventojų, o 2014 m. padidėjo iki 20,63 mirusiojo 100 000 gyventojų. Lietuvoje nuo šių ligų kasmet miršta daugiau kaip 500 žmonių. Vyrų – du kartus daugiau nei moterų. Dažniausiai tai – 41–60 metų gyventojai. Tarp tokio amžiaus žmonių mirtingumas net 60 procentų.
„Susirūpinimą kelia tai, jog daugiausia gyventojų miršta dėl alkoholinės kepenų ligos dar vadinamos steatoziniu hepatitu. Kasmet nuo šios ligos miršta daugiau kaip 400 žmonių arba 2014 m. duomenimis – 15,78 mirusiojo 100 000 gyventojų“, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus specialistė Indrė Židonienė.
Vyrų miršta beveik tris kartus daugiau nei moterų. Iš visų alkoholinės kepenų ligos mirties atvejų beveik 70 proc. atvejų sudaro 41–60 m. amžiaus grupės vyrų mirtingumas. Bet mirštančių 20–40 metų amžiaus gyventojų mažėja: 2010 m. šios amžiaus grupės vyrų mirtingumas siekė 17,9 proc., o 2013 m. sumažėjo iki 12,8 proc. visų šios ligos mirties atvejų. „Tyrimai rodo, jog šia liga suserga 15–20 proc. alkoholį vartojančių žmonių. Nors vyrai suserga dažniau, tačiau moterys ja suserga greičiau ir anksčiau“, – pabrėžė I. Židonienė.
Hepatitas yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje. Pasaulinio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis planetoje yra 240 mln. virusiniu hepatitu B užsikrėtusių žmonių, 150 mln. žmonių yra užsikrėtę virusiniu hepatitu C, o hepatitas E net 20 proc. nėščiųjų trečiąjį nėštumo trimestrą gali lemti mirtį. Kiekvienais metais apie 600 tūkst. žmonių miršta nuo virusinio hepatito B sukeltų komplikacijų, o 350 tūkst. užsikrėtusių asmenų miršta nuo kepenų pažeidimų. PSO duomenimis kasmet pasaulyje apie 1 mln. mirčių priskiriama hepatito infekcijoms. Hepatitas B ir C yra pagrindinė priežastis, lemianti 78 proc. visų kepenų vėžio susirgimų pasaulyje. Nuo hepatitų pasaulyje kasmet miršta apie 1 mln. žmonių. Dėl ūmaus hepatito B ir C, vėžio, kepenų cirozės mirtingumas siekia beveik 3 proc. visų mirties atvejų pasaulyje. Europoje dėl hepatito B ir C per metus miršta apie 120 000 žmonių.
2010 m. Ženevoje vykusi 63-oji Pasaulinė sveikatos asamblėja nutarė, jog liepos 28 d. turi būti minima kaip Pasaulinė hepatito diena. Jos metu visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į pavojų keliančias ligas.