Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną (lapkričio 18 d.), medikai pabrėžia atsakingo šių vaistų vartojimo svarbą ir ragina visuomenę nevertinti antibiotikų, kaip priemonės bet kokiai infekcijai gydyti. Būtent netikslingas antibiotikų vartojimas silpnina gydymo efektyvumą ir didina riziką susidurti su sunkiai gydomomis ligomis. Gydytojai perspėja − neteisingai vartojami antibiotikai sparčiai praranda veiksmingumą, o jiems atsparios bakterijos jau nusineša daugiau gyvybių nei ŽIV infekcija.
Antibiotikų vartojimas – neretai perteklinis
Nors medicinos bendruomenė nuolat pabrėžia atsakingo antibiotikų vartojimo svarbą, visuomenėje vis dar apstu mitų, kurie skatina neapgalvotai gydytis šiais vaistais.
Pasak „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, lyginant su tuo, kas buvo matyti praktikoje prieš dvidešimt metų, supratimas apie antibiotikus tikrai gerėja, tačiau vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog jie tinka bet kokiai infekcijai gydyti.
„Prie perteklinio vartojimo prisideda ir tai, kad klinikinėse laboratorijose atliekama daugybė tyrimų, kurių ribinės reikšmės ne visada reiškia ligą. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai gydytojai skiria antibiotikus be būtinybės. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori arba Laimo ligos tyrimai gali būti teigiami, nors realios ligos nėra ir gydymo nereikia“, – sako V. Morozovas.
Šeimos gydytojo teigimu, neretas atvejis, kai pacientai ateina su aiškiu lūkesčiu gauti receptą antibiotikams, nors jie ne visada reikalingi ir kai kuriais atvejais gali būti net žalingi.
„Jei nustačius bakterinę ligą antibiotikų tikrai reikia, juos vartoti būtina. Tačiau antibiotikų žmogui prireikia daugiau nei tris ar keturis kartus per metus dėl tų pačių veiksnių, reikėtų ieškoti gilesnės priežasties. Pavyzdžiui, jei dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos, svarbu išsiaiškinti to priežastis. Jei nuolat pasikartoja anginos – galbūt reikėtų pagalvoti apie operacinį gydymą. O jei dažni plaučių uždegimai, būtina įvertinti imuninės sistemos būklę“, – pabrėžia V. Morozovas.
„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad būtent greita prieiga prie medikų ir savalaikiai tyrimai padeda tiksliai nustatyti infekcijos pobūdį ir išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo.
„Privatus sveikatos draudimas suteikia galimybę gyventojams greitai patekti pas šeimos gydytoją ar specialistą, atlikti reikiamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus bei nuosekliai stebėti sveikatos pokyčius. Tai padeda užtikrinti, kad antibiotikai būtų skiriami tik tada, kai jų iš tiesų reikia, ir sumažina riziką susidurti su sudėtingesnėmis, atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis“, – teigia A. Zinevičius.
Kada antibiotikai neveiksmingi
Dažnai ligoniai imasi antibiotikų manydami, kad tai greičiausias kelias pasveikti. Visgi gydytojas pabrėžia, kad per dažnas antibiotikų vartojimas kenkia organizmui ir kelia riziką sveikatai – juos būtina vartoti tik tada, kai nustatyta aiški bakterinė liga.
„Žmonės neretai mano, kad trijų dienų karščiavimas yra pakankamas argumentas pradėti gydymą, nors peršalimai ar virusinės infekcijos gali kartotis net aštuonis kartus per metus ir tai yra normalu“, – teigia V. Morozovas.
Pasak šeimos gydytojo, didelę žalą kelia ir per trumpas antibiotikų vartojimo kursas: jei gydymas nutraukiamas vos pagerėjus savijautai, dalis mikrobų lieka gyvi ir įgyja atsparumą.
„Jei antibiotikai vartojami per trumpai, kitą kartą jie gali būti nebeveiksmingi. Problemų kyla ir tuomet, kai nesilaikoma vartojimo režimo. Jei vaistas turi būti vartojamas kelis kartus per dieną, bet pacientas tai daro rečiau, antibiotiko koncentracija kraujyje tampa nepakankama, o bakterijos gali atsigauti ir įgyti atsparumo“, – sako V. Morozovas.
Atsparumo grėsmė auga
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl bakterijų atsparumo antibiotikams pasaulyje šiuo metu miršta daugiau žmonių nei nuo ŽIV infekcijos, o didžiausios įtakos atsparumo plitimui turi per platus antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje, paukštininkystėje ir žemės ūkyje.
„Praktikoje vis dažniau pastebimos infekcijos, kurios sunkiai pasiduoda įprastiniam gydymui. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori arba Laimo ligos bakterijos atvejis rodo, kad įprastinė terapija kartais jau nebeveikia, o pasikartojančios šlapimo takų infekcijos vis dažniau nereaguoja į pirmo pasirinkimo vaistus. Tuberkuliozės pavyzdys taip pat iškalbingas. Kadaise ji buvo gydoma paprastu penicilinu, o šiandien tam reikia kelių specifinių antibiotikų, kai kurie iš jų klasifikuojami kaip rezerviniai ir nenaudojami kitoms infekcijoms gydyti“, – komentuoja V. Morozovas.
Gydytojas pabrėžia, kad naujų antibiotikų kūrimas beveik sustojo – kol kas ši problema dar gali būti ne visada aktuali kasdienėje praktikoje, tačiau ateityje tai gali tapti rimtu iššūkiu.
„Bakterijos, kurias šiandien sunaikiname įprastais antibiotikais, gali tapti pavojingos, jei neatsiras naujų gydymo metodų, todėl didžiausia viltis siejama su skiepais ir biologine terapija. Skiepai mažina infekcijų dažnį, o tai reiškia, kad antibiotikų prireikia rečiau. Net sezoninės vakcinos, pavyzdžiui, nuo gripo ar kvėpavimo takų sincitinio viruso, netiesiogiai prisideda prie bakterijų atsparumo mažinimo“, – sako V. Morozovas.
„Lietuvos draudimo“ atstovo teigimu, skiepai vis dar išlieka viena iš veiksmingiausių priemonių stiprinant bendrą gyventojų atsparumą ligoms – vakcinacija padeda sumažinti sergamumą ir apsaugo nuo infekcijų, kurios vėliau galėtų pareikalauti antibiotikų.
„Pastebime, jog vis daugiau gyventojų pasinaudoja privataus sveikatos draudimo paslauga siekiant greičiau atlikti profilaktinius tyrimus, pasiskiepyti ir laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Būtent atsakingas požiūris į savo sveikatą leidžia ne tik išsaugoti gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie ilgalaikio antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo“, – pažymi ekspertas.
