Penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad privalome išsiaiškinti, ką Vyriausybė darė arba greičiau – ko nedarė ir kodėl kompanija „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsidūrė tokioje padėtyje, kai jai skelbiamas bankrotas, o jūrininkai yra užrakinti savo laivuose kitose valstybėse, kai kurie net – be maisto bei vandens.
„Iš tikrųjų, situacija yra nepaprastai keista. Valstybei priklausanti įmonė bankrutuoja, ką apskritai tai reiškia, kur buvo Vyriausybės atstovai anksčiau, kai tie laivai dar nebuvo užstrigę? Ar nebuvo matyti, kad įmonė susiduria su sunkumais, kad jos biudžete trūksta pinigų, ar to nebuvo galima spręsti kur kas anksčiau keliant klausimus Vyriausybėje? Kol viskas nesprogo per žiniasklaidą, per žmonių kančias, kai tie jūreiviai yra užstrigę uostuose, kai kurie be maisto ir vandens, tai neprimena modernios ES valstybės vyriausybės veiklos“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė pritariantis partijos kolegai, parlamentarui Jurgiui Razmai, kad Seimo sukurta komisija atliktų tyrimą šiuo klausimu.
„Reikalinga komisija Seime ir aš palaikysiu šią iniciatyvą. Manau, kad rudenį mes privalome išsiaiškinti, ką Vyriausybė darė arba greičiau – ko nedarė ir kodėl ši kompanija atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje ji yra dabar. Ir aišku po to, kai komisija pateiks išvadas, kai pamatysime atsakomybę ir pareigūnų, ir politikų, tada bus galima spręsti, kokių žingsnių imtis toliau. Bet šiandien noriu pabrėžti, kad pirmiausia turi būti pasirūpinta žmonėmis ir tai turi padaryti be jokių atsikalbinėjimų Vyriausybės atstovai“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Šiuo metu G. Landsbergis su oficialia Europos Parlamento misija vieši Ukrainoje, kur susitinka su valstybės vadovais aptarti užsienio, saugumo padėties ir įvertinti vykdomas reformas.
Visas interviu:
Atkočiūnaitė: Lankotės Ukrainoje, esate Kijeve, ką ten veikiate, su kuo susitinkate, apie ką kalbate ir ką svarstote?
- Landsbergis: Taip, paskutiniąsias kelias dienas kartu su Europos Parlamento Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetų delegacijomis lankomės Kijeve ir susitinkame su svarbiausiais šalies pareigūnais. Vakar susitikome su Aukščiausios Rados pirmininku, užsienio reikalų ministru, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Labiausiai domimės, kokia iš tikrųjų yra situacija Ukrainoje šiuo metu. Ir aišku, tenka pripažinti, kad žinios nėra guodžiančios. Situacija vis dar yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, vakar naktį buvo 86 apšaudymai ties fronto linija, tai leidžia susidaryti įspūdį, kad situacija yra toli gražu nerami. Kita vertus, galima pasidžiaugti kartu su bičiuliais Ukrainoje, ir tą faktą labai daug kas minėjo, – naujomis policijos pajėgomis, kurios pradėjo patruliuoti Kijeve. Amerikiečių treniruojami, naujomis uniformomis apsirengę, naujai apsiginklavę, naujais automobiliais važinėjantys džiugina daugelį, ne tik miestiečius, bet taip pat ir valdžios atstovus.
Atkočiūnaitė: P. Gabrieliau, Ukrainos vadovams ketinate pristatyti naują iniciatyvą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Kas tai per iniciatyva, ką siūlysite?
- Landsbergis: Iš tiesų, turėjau galimybę vakar kalbėdamas su užsienio reikalų ministru užsiminti apie platesnį bendradarbiavimą karinėje srityje. Lietuva turi neblogų pavyzdžių – mes patys, dar prieš stodami į NATO, esame suaktyvinę regioninį bendradarbiavimą, įkūrę batalionus – Lietuvos-Lenkijos, Lietuvos-Latvijos-Estijos, vėliau ir Ukraina prisijungė. Ir manau, kad panašiu pavyzdžiu galėtų bendradarbiauti Ukraina, Moldova ir Gruzija, tuo būdu įrodydamos, kad valstybės geba žiūrėti plačiau, o ne vien vadovautis savo nacionaliniais interesais, kad geba susitarti tarp kelių valstybių, tai būtų geras argumentas vėliau, galbūt siekiant euroatlantinės narystės. Tad ši idėja buvo pristatyta, aš tikiuosi, kad Lietuva galėtų būti pavyzdžiu ar tam tikra mentore pasidalijant savo patirtimi. Tikiuosi, kad šią diskusiją mes toliau plėtosime ir šiandien vyksiančiuose susitikimuose – ir su premjeru, ir su prezidentu. Taip pat viliuosi, kad rudenį turėsime kažkokių atgarsių iš ukrainiečių, kurie galbūt atvažiuos į Lietuvą pasidalinti patirtimi ir išgirsti mūsų platesnę nuomonę ir kariškių taip pat.
A.Atkočiūnaitė: Sakykite, susitikimas su prezidentu P. Porošenka dar neįvykęs, dar nebuvote su juo susitikę, planuojate šiandien susitikti?
- Landsbergis: Taip, susitikimas turėtų įvykti už keleto valandų.
A.Atkočiūnaitė: Kokia esminė žinia būtų prezidentui P.Porošenko?
- Landsbergis: Aš esu keliuose formatuose jau iškėlęs mintį, kuri man asmeniškai kelia didelį nerimą, tai būtent Krymo situacija. Susidaro toks įspūdis, kad ES valstybės, svarbiausi Ukrainos partneriai Vakaruose, yra susikoncentravę stipriai į reformų paketą, į konflikto rytuose stabdymą, į Minsko susitarimų vykdymą, bet panašu, kad mes po truputėlį pamirštame Krymą. Ir Ukrainai pačiai nekeliant šio klausimo, akivaizdu, kad užmaršties dulkės padengia šią okupuotą teritoriją. Ir aš tą klausimą vakar iškėliau ir Rados pirmininkui, tikiuosi paminėti šiandien ir Ukrainos prezidentui, kad visgi turi būti svarstomos galimybės, kokių žingsnių turi imtis Ukraina, Europos Sąjunga, kad Krymas vieną dieną, kas šiandien galbūt neatrodo realu, grįžtų į Ukrainos teritoriją. Ir mes Lietuvoje buvome iškėlę vieną iš iniciatyvų, kurią pristačiau ir ukrainiečiams – dėl kreipimosi per Jungtinių Tautų generalinę asamblėją į Tarptautinį Teisingumo Teismą bei paprašyti, kad šis teisiškai įvertintų Krymo statusą ar net Krymo grįžimo į Ukrainos teritoriją galimybę. Tai leistų pradėti tam tikrą procesą, galbūt teisinį procesą per kitus teismus, galbūt galima būtų kalbėti apie žalos kompensavimą, apie atsakingų žmonių paiešką, kurie inicijavo okupaciją ir t.t. Ir panašu, kad Ukrainoje yra išties susidomėjusių žmonių, kurie mano, kad tai yra geras kelias, kuriuo būtų galima eiti toliau.
A.Atkočiūnaitė: Jau šiandien vakare ketinate vykti į Gruziją, ką žadate ten nuveikti?
- Landsbergis: Gruzijoje taip pat planuojama aktyvi darbotvarkė, susitikimai su svarbiausiais valstybės pareigūnais. Tačiau keletas įdomesnių momentų yra tai, kad lankysimės toje teritorijoje, kurioje prieš keletą savaičių buvo perkelti kuoliukai, siena buvo perkelta gilyn į Gruzijos teritoriją. Važiuosime pažiūrėti, kokia situacija yra ten. Iš tiesų, mes jau esame įvertinę tą faktą, kad tai yra grėsminga šliaužianti okupacija, kai Rusijos padedama Pietų Osetija slenkasi gilyn į Gruzijos teritoriją vis didindama savo teritoriją. Dar kartą atkreipsime dėmesį į šį pavojingą aspektą. Taip pat susitiksime su kalinčiais buvusios vyriausybės nariais, priminsime ir dabartinei vyriausybei, kad politinių oponentų įkalinimas visgi nėra europietiškos valstybės pavyzdys ir politiniai debatai, ginčai turi būti sprendžiami rinkimuose, nebent būtų kokie itin sudėtingi padaryti nusikaltimai. Tačiau panašu, kad Gruzija dažnai renkasi teisinio ir galbūt net susidorojimo kelią, kas vis dėlto ir kolegoms kelia didelį susirūpinimą. Aš pats turėsiu galimybę susitikti su buvusiu gynybos ministru, kuris jau keletą metų yra kalėjime ir berods dar nemažai metų jo ten laukia.
A.Atkočiūnaitė: Gruzijoje lankysitės kaip Europos Parlamento narys, o kalbant apie padėtį, susiklosčiusią Gruzijoje, Lietuvos dėmesys Gruzijos reikalams, kaip manote – pakankamas ar nelabai?
- Landsbergis: Reikia pripažinti, kad ir dėl tų paskutiniųjų mano minėtų įvykių, kai pasislinko siena į Gruzijos teritoriją…
A.Atkočiūnaitė: Čia buvo apie tai šnekėta, buvo ministro reakcija į tai.
- Landsbergis: Aš manau, kad mes galėtume padaryti daugiau. Buvo laikas, kai Lietuva aktyviai dalyvavo tiek reformų procesuose Gruzijoje, tiek ir buvo stipri Gruzijos advokatė įvairiuose formatuose tarptautiniuose – kaip ES, Jungtinės Tautos, dabar mes tai darome gerokai mažiau. Aš manau, kad tai yra akmuo ir į Vyriausybės daržą, nes nėra keliami tikslai tokie, kaip anksčiau, pavyzdžiui, regioninė lyderystė, kurie visgi davė rezultatų. Šiandien ta bičiulystė, kuria mes džiaugiamės ir Ukrainoje, ir Gruzijoje ateina iš tų laikų, kai Lietuvos užsienio politika buvo labai aiškiai pabrėžusi, kad mūsų ir nacionalinis interesas yra Gruzijos, Moldovos ar Ukrainos euroatlantinė integracija. Ir kuo tos valstybės bus saugesnės, kuo bus arčiau Vakarų, tuo Lietuva bus saugesnė, mūsų saugumo erdvė plečiasi. Šiandien tos kalbos yra aptilusios, t.y. daugiau atgarsiai ateinantys iš 5-10 metų politikos linijos, tad aš manau, kad čia būtų galima daug ką nuveikti.
A.Atkočiūnaitė: Europos Sąjungos pagalba Graikijai, kaip vertinate jos sprendimus?
- Landsbergis: Dabar ką mes girdime, tai apie kai kuriuos Graikijos žingsnius dėl patvirtintos reformų programos, tai suteikia šiek tiek optimizmo, kad jie prisiimtus įsipareigojimus gali bent jau pradėti vykdyti. Bet visgi manau, kad pirmuosius tikrus žingsnius ir pirmuosius vertinimus galėsime pateikti tik tuomet, kai Graikija imsis reformų: kai bus keičiami mokesčiai, kai bus keičiamos išmokos, efektyvinimas valstybės valdymas ir aš labai nuogąstauju, kad tai bus itin sudėtinga. Vienas dalykas, kai mes matome protestus vien dėl balsavimo jų parlamente, kitas dalykas – aš spėju, kad bus didelis pasipiktinimas, kai iš tiesų prasidės reformos, kurias atšaukė dabartinė vyriausybė, neatsakingai ir populistiškai leidusi žmonėms suprasti, kad jų galbūt nereikės, ir dabar ji turės tas reformas pradėti iš naujo. Aš manau, kad visuomenės pasipiktinimas ir spaudimas bus didžiulis ir ar ši vyriausybė sugebės atlaikyti? Ta pati vyriausybė, kuri organizavo referendumą, siekdama atsiklausti visuomenės, ar reikia reformų. Dabar panašu, kad tiek visi skolintojai Europos Sąjungoje ir kiti pagalbos teikėjai nepaprastai atsargiai žiūri ir laukia, ar Graikijos vyriausybė laikysis žodžio. Ir jeigu taip, galima tuomet turėti ir optimizmo. O jeigu įvyks tai, apie ką pusę lūpų kalbame ir dėl ko nuogąstaujame, tada yra nemažai klausimų, kokia bus Lietuvos pozicija ir ką mes turėsime daryti, jei reformos neprasidės, jei reikės papildomų pagalbos paketų ir t.t. Kas tada padės Graikijai?
A.Atkočiūnaitė: Į bėdą patekę Lietuvos jūrininkai, socialdemokratai komentuoja, kad tai tik komunikacijos problema, prezidentė kritikuoja Susisiekimo ministerijos darbą, konservatorius J. Razma siūlo steigti komisiją ir šį klausimą nagrinėti Seime. Kaip susiklosčiusią situaciją vertinate jūs kaip konservatorių vadovas?
- Landsbergis: Iš tikrųjų, situacija yra nepaprastai keista. Valstybei priklausanti įmonė bankrutuoja, ką apskritai tai reiškia, kur buvo Vyriausybės atstovai anksčiau, kai tie laivai dar nebuvo užstrigę? Ar nebuvo matyti, kad įmonė susiduria su sunkumais, kad jos biudžete trūksta pinigų, ar to nebuvo galima spręsti kur kas anksčiau keliant klausimus Vyriausybėje? Kol viskas nesprogo per žiniasklaidą, per žmonių kančias, sakyčiau, kai tie jūreiviai yra užstrigę uostuose, kai kurie be maisto ir vandens, tai neprimena modernios ES valstybės vyriausybės veiklos. Aš iš tikrųjų pritarčiau partijos kolegai J. Razmai, kad reikalinga komisija Seime ir aš palaikysiu šią iniciatyvą. Manau, kad rudenį mes privalome išsiaiškinti, ką Vyriausybė darė arba greičiau – ko nedarė ir kodėl ši kompanija atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje ji yra dabar. Ir aišku po to, kai komisija pateiks išvadas, kai pamatysime atsakomybę ir pareigūnų, ir politikų galbūt, tada bus galima spręsti, kokių žingsnių imtis toliau. Bet šiandien noriu pabrėžti, kad pirmiausia turi būti pasirūpinta žmonėmis ir tai turi padaryti be jokių atsikalbinėjimų Vyriausybės atstovai.
A.Atkočiūnaitė: Kaip manote, ar dėl susiklosčiusios padėties politinę atsakomybę turėtų prisiimti susisiekimo ministras?
- Landsbergis: Aš pasikartosiu, kad komisija turi įvertinti, kokia yra susiklosčiusi padėtis ir kas yra atsakingas, bet iš tos informacijos, kurią mes šiandien turime ir kodėl tie klausimai nebuvo keliami anksčiau, kodėl visai tai iškilo, kai žmonės tapo užrakinti savo laivuose įvairiose valstybėse ir jų uostuose, tai tik tuomet išgirdome, kad tokia problema egzistuoja, tad aš manau, kad mes tikrai kalbėsime apie atsakomybę.