Jaunosios kartos poetė Aušra Kaziliūnaitė, jau išleidusi tris ryškias knygas ir supurčiusi šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijas, aplankė Alytų. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko originalus vakaras-susitikimas su šia maištingos sielos moterimi. Renginyje skambėjo eilės ne tik iš 
laikinai paskutinio poezijos rinkinio „Mėnulis yra tabletė“ bet ir naujausi dar tik Facebook terpėje skaitytojams atveriami eilėraščiai. Rutuliojosi spontaniškas, neformalus netikėtų posūkių vis įgaunantis autorės ir publikos pokalbis.
Aušra Kaziliūnaitė, tamtyč tiesiai iš Vilniaus atsivežusi porą žiūrovų, apsidraudė nuo galimai Alytuje susirinksiančių nuobodylų. Tačiau salė buvo pilnutėlė. Manote, kad žiūrovų vietas okupavo pro plaukų užuolaidas aštriai žvilgčiojantis jaunimas? Ir vėl apsirikimas. Publikoje buvo galima pamatyti ir diedukų, preciziškai išlygintais baltiniais, ir tiesia nugara sėdinčių, skrupulingai rankinukus gniaužiančių moteryčių. Aušra Kaziliūnaitė veikiausiai net nesitikėjo, kad jos poezijos gerbėjų rate – tokia įvairovė.
Be abejo, atsitiktiniam alytiškiui, patekusiam į šį renginį laisvu nuo protestų prieš prekybos centrus laiku, būtų kiek keblu. Šokiruojamoji A. Kaziliūnaitės poezija, su kiekviena teksto eilute verčianti protą ir vaizduotę pašėlusiai suktis 
– šifruoti autorės paspęstus kodus ir mįsles, greičiausiai, ne kiekvienam patogi. Susirinkusieji į renginį gliaudė kampuotą A. Kaziliūnaitės sarkazmą, ironiją ir netgi juodąjį humorą. Salėje kur ne kur šmėkščiojančios trapių sielų būtybės stoiškai ištvėrė eilėraščius, kuriuose minimas smegenų ir rankų valgymas.
Greitai pagavusi Aušros Kaziliūnaitės pradėtą klausimų-atsakymų „tenisą“, publika pasiūlė autorei išbandyti visokius smagius eksperimentus: skaitomo eilėraščio turinį papildyti Alytaus aktualijomis, vietoj baisių žodžių visur sakyti „džemas“, perskaityti 
eilėraštį be raidžių „i“, perskaityti eilėraštyje tik raides „i“ ir t. t.
Kiekvienas Aušros Kaziliūnaitės eilėraštis – svaiginantis gylis skaitytojo interpretacijoms. Pasak Kasparo Pociaus, ši poetė, pasitelkdama afekto būseną, klyksmą, perteikia nepasitenkinimą dėl to, kaip organizuojamas ir tvarkomas šiandieninis pasaulis.
Paskaitykime ištrauką iš eilėraščio „Mėnulis yra tabletė“:
(…)
tyla yra tabletė
su grioveliu
per vidurį
tame griovyje gulėdamas
kažką vapa
girtas laikas
niekada neklausk
kas iškasė šitą griovį
kas iškasė mums šią dieną
kas sukalė jos dantyse
spurdantį paukštį
PERLAUŽK
(…)
Avangardistinė Aušros Kaziliūnaitės poezija persmelkia filosofine galia, skaitytoją drastiškai išplėšia iš patogaus būvio. „Ji kuria tikrą minų lauką,“ – teigia K. Pocius.
Alytiškių publikai Aušra Kaziliūnaitė pasisakė neturinti vaizduotės. Tuomet ši poetė, ko gero, kurdama naudojasi kažkuo, kas prasideda, kai vaizduotė nukeliauja neįsivaizduojamai toli…
O tu? Ar nesi tabletė su grioveliu per vidurį?..
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotraukos
