Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius iš karto apgyvendinti savivaldybėse, o ne uždaroje Pabėgėlių priėmimo centro teritorijoje Rukloje, kaip buvo iki šiol. Tačiau dauguma šalies savivaldybių abejoja, ar jis bus įgyvendintas, nes tam visiškai nepasirengta, ar tai bus tik dar viena naujosios valdžios idea fix.
Daugiau kaip pusė palieka Lietuvą
Tokio projekto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija griebėsi matydama, kad iki šių metų rugsėjo pagal dabartinę pabėgėlių priėmimo tvarką tikriausiai nepavyks įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimo – suteikti prieglobstį 1 105 pabėgėliams.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal Europos Sąjungos programą į Lietuvą daugiau kaip per metus perkelti tik 254 pabėgėliai: 229 – iš Graikijos ir 25 – iš Turkijos pabėgėlių priėmimo centrų.
Tačiau mūsų šalyje jų liko tik trečdalis. Vos apšilę kojas Lietuvoje į kitas Europos Sąjungos valstybes ieškoti geresnio gyvenimo išvyko 142 pabėgėliai – daugiau kaip pusė visų perkeltųjų. Daugelis jų neslepia: Lietuvoje didesnėms šeimoms labai sudėtinga išgyventi, nemokant kalbos jiems sunku susirasti ne tik darbą, bet ir būstą. Būdami Rukloje pabėgėliai apsikeičia informacija, lygina, kaip jų pažįstami ar giminės gyvena Vakarų Europoje, ir dažnai nusprendžia išvažiuoti. Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną. Tokia kol kas ta pabėgėlių integracija Lietuvoje.
Merai stveriasi už galvų
Šiuo metu pabėgėlių integracija pirmiausia prasideda Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Čia per kelis mėnesius sutvarkomi jų dokumentai, nuvykstama pas gydytojus, įgyjamos pirminės lietuvių kalbos žinios, šiek tiek susipažįstama su Lietuvos kultūra ir šalies gyvenimu. Dabar tą adaptacijos ir integracijos kelią užsimota sutrumpinti ir vos atvykusius į mūsų šalį pabėgėlius iš karto išskirstyti po savivaldybes.
Savivaldybių merai stveriasi už galvų: tai neįmanoma, tie žmonės atvyksta visai iš kitokios kultūrinės terpės, dažniausiai nemoka jokių užsienio kalbų, kas juos vedžios už rankų, pasiūlys darbą arba būstą? Nėra tam nei etatų, nei pinigų.
Ministras L. Kukuraitis ramina: prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios to norės ir bus tam pasirengusios. Be to, jo teigimu, visos integracijos priemonės – apgyvendinimo išlaidos, pašalpos, kalbos mokymai, ugdymo, psichologinės pagalbos ir visos kitos – bus finansuojamos išskirtinai tik iš Europos Sąjungos lėšų, skiriamų pabėgėliams perkelti.
Pasak ministro, nuo balandžio ketinama tik šešias prieglobsčio gavėjų šeimas tiesiogiai integruoti į tam pasirengusias šalies savivaldybes, su kuriomis bus rastas sutarimas. O toliau paaiškės – galimas toks kelias ar ne.
Gali užjausti, o padėti – mažai kuo
Raseinių savivaldybės meras Algirdas Gricius šį projektą vertina skeptiškai.
„Nematau jokios galimybės mūsų savivaldybėje iš karto apgyvendinti į Lietuvą atvykusių pabėgėlių. Galime juos tik užjausti, padėti – mažai kuo. Neturime jokio būsto, kur juos galėtume įkurdinti. Pabandėme ieškoti: gal kas išnuomotų. Tačiau į mūsų skelbimą savivaldybės interneto svetainėje neatsiliepė nė vienas rajono gyventojas. Be to, kaip mes juos integruotume? Juk tikriausiai atvyktų šeimos su vaikais, kuriems reikės ir mokyklų, ir darželių, o ten neturime nei užsienio kalbų specialistų, nei vertėjų, kurie padėtų bendrauti, pamažu įsilieti į ugdymo procesą“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ A. Gricius.
Jo teigimu, rajono savivaldybėje gana aukštas nedarbo lygis, todėl integruojamiems pabėgėliams nebūtų net ką pasiūlyti, nebent atvyktų medikas. Daugeliui tektų gyventi iš nedidelių pašalpų.
Pasak A. Griciaus, neišspręstas ir finansavimas. Savivaldybės biudžetas patvirtintas, papildomų pinigų nėra iš kur paimti. „Net jei ir gautume kažkiek lėšų iš Europos Komisijos pabėgėliams integruoti, tektų iš naujo perskirstyti biudžetą. O tai nėra labai paprasta neturint konkrečių aprašų ir kitokių šį darbą reglamentuojančių dokumentų. Manau, panaši situacija ir kitose savivaldybėse“, – svarstė Raseinių savivaldybės meras.
Neturėtų kur įdarbinti
„Ką tik į Lietuvą atvykusių pabėgėlių perkėlimas į savivaldybes, aplenkiant Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, tikrai sukeltų nemažai problemų. Nei mes esame tam pasirengę, nei tie pabėgėliai. Ir vieni, ir kiti neturime jokios patirties. Šiek tiek investavę lėšų, vieną kitą žmogų gal ir galėtume apgyvendinti, tačiau su darbu būtų blogai. Jo neturi ir ne vienas čia gyvenantis – važinėja į Kauną, Marijampolę, kitus didesnius miestus“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.
Jo nuomone, negerai, kai iš savivaldybių iškeliama vis daugiau valstybės institucijų, viskas centralizuojama, žmonės netenka darbo, tai dar labiau didina socialinę atskirtį. Tokia regioninė politika, pasak A. Vaicekausko, neteisinga, todėl integruoti pabėgėlius savivaldybėse, kur darbo vietų nedaugėja, būtų gana sunku, jei iš viso įmanoma.
Reikia Vyriausybės programos
Optimistiškiau nusiteikusi Visagino merė Dalia Štraupaitė. Jos nuomone, būtų galima perkelti pabėgėlius tiesiai į savivaldybes, aplenkiant Ruklą. Visagine butai nėra brangūs, galima būtų keletą nupirkti ir tuos žmones apgyvendinti.
Tačiau prieš tai tie žmonės turėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, o savivaldybės turėtų turėti teisę pasirinkti, ką jos galėtų priimti pagal savo sąlygas. Bet svarbiausia, jos nuomone, turėtų būti parengta tam tikra bendra Vyriausybės programa, kurioje labai aiškiai būtų aptarti visi pabėgėlių priėmimo ir integracijos klausimai.
„Šiuo metu siūlomas planas gal ir neblogas, tačiau iki galo jis neišgvildentas. Neaišku, iš kur ir kiek bus tam skirta pinigų, kaip jie bus paskirstyti savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, daugybė kitokių neišspręstų problemų. Mes turime savo planą, kaip priimsime, kaip apgyvendinsime, kur įdarbinsime perkeltus žmones. Visagine veikia Valstybinės kalbos centras, kur galima mokyti pabėgėlius lietuvių kalbos, Tautinių kultūrų centras. Savivaldybėje dirba 28 žmonės iš Šri Lankos, esame sukaupę tam tikros patirties rūpindamiesi jų integracija. Bet tai yra visos Lietuvos, o ne kurios nors vienos savivaldybės reikalas ir čia būtina tam tikra tvarka“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ D. Štraupaitė.
Jos teigimu, tarp pabėgėlių yra ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie galėtų sėkmingai dirbti Lietuvoje. Tokių pavyzdžių, pasak D. Štraupaitės, Visagine jau yra, čia kuris laikas su šeima gyvena ir dirba medikas iš Sirijos.
Išmoko gerbti vieni kitus
„Visagine gyvena 43 tautybių žmonės, iš jų 16 proc. lietuviai ir visi jie yra kaip vienos šeimos nariai, jie gerbia ir puoselėja lietuvių kalbą, kultūrą, šalies įstatymus. Esame skirtingi, bet išmokome gerbti vieni kitus. Todėl mūsų savivaldybės gyventojai palankiau negu kitur žiūri į pabėgėlius ir jų integraciją, trūksta tik atidesnio valstybės žvilgsnio. Nedarbas mūsų savivaldybės siekia 11 proc. Kol darbo biržos bus centralizuotos, padėtis nesikeis. Manau, jos turėtų būti perduotos savivaldybėms, tada ir darbų visiems atsiras daugiau ir pašalpų reikės mažiau mokėti“, – įsitikinusi D. Štraupaitė.
Merės įsitikinimu, į pabėgėlių priėmimo procesą turėtų įsitraukti ne tik Socialinės apsaugos ir darbo, bet ir Švietimo bei Ūkio ministerija, kuri galėtų tartis su vietos verslininkais, numatyti įvairius projektus ir lengvatas, pasirūpinti darbo vietų pabėgėliams kūrimu.
Kiek pabėgėlių pasiryžusi priimti Visagino savivaldybė? „Priimsime tiek, kiek mums bus paskirta pagal kvotą. Nesakau, kad visus, kurie atvyks į Lietuvą, tai būtų nerealu. Pabėgėliai turėtų būti išskirstyti, o ne apgyvendinti vienoje savivaldybėje ar viename daugiabučiame name. Tik taip jie, padedami vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų, galės integruotis, įsilieti į Lietuvos visuomenę.
Algimanto SNARSKIO piešinys
Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas