Užliejimas, vagystė, audra ir gaisras – keturios problemos, nuo kurių per dešimtmetį yra nukentėję beveik pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų, parodė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Gyventojų atsakymai atskleidė, kad pati dažniausia problema – užliejimas, kuri neretai kamuoja butuose gyvenančius miestiečius. Kaimų gyventojams daugiausia žalos pridaro audros, vidurinės klasės atstovams – vagys.
„Kartu su „Spinter tyrimais“ atlikome apklausą. 17 procentų respondentų teigė nors kartą buityje susidūrę su būsto užliejimu. Išanalizavus duomenis pastebėjome, kad šį nepatogumą dažniausiai nurodė miestų gyventojai. Tą patį patvirtina ir BTA žalų statistika. Apie užlietus būstus gyventojai mums praneša kiekvieną dieną, tai dažniausiai registruojama turto draudimo žala. Apie 70 proc. atvejų gyventojų užpila kaimynai, kiti 30 procentų atvejų nutinka dėl pačių gyventojų neatsargumo, – komentavo BTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Vagišių taikinys – vidurinioji klasė
Ne ką mažiau nei užliejimai gyventojus gąsdina ir turto praradimai dėl vagysčių. Nuo ilgapirščių per dešimt metų nors kartą teko nukentėti 13 procentų apklaustųjų. Dažniausiai šį nemalonų incidentą nurodė vidutines pajamas gaunantys asmenys. BTA duomenimis, vagystės sudaro apie 10 proc. visų šiemet fiksuotų įvykių. Jau keletą metų nesikeičia tendencija, kad turtas vagiamas iš naujos statybos butų ir privačių namų. Šie objektai vagims patrauklūs, nes dažnai daugiabučių gyventojai tarpusavyje nebendrauja ir vieni kitų nepažįsta. Vagys netrukdomai svetimus daiktus gali išsinešti net dienos šviesoje ar matant aplinkiniams.
Vagis domina didesnės vertės turtas, kurį galėtų lengvai išsinešti, o po to taip pat lengvai realizuoti. Kriminalinio pasaulio atstovai linkę pasiimti papuošalus, pinigus, mobiliuosius telefonus, laikrodžius, kompiuterius, fotoaparatus. Vidutinė patiriama žala siekia nuo 1 tūkst. 700 eurų iki 2 tūkst. 300 eurų.
Kaimuose būstus griauna audros
Žmonių turtą gadina ne tik užliejimai ar vagys, tačiau ir gamtos stichijos. Šiek tiek mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad per dešimt metų nors kartą jų namus apgadino audra. Dažniausiai tokius atvejus nurodė kaimų gyventojai.
Panašius duomenis fiksuoja ir BTA. Smarkus vėjas plėšia stogus, vėjo gūsio pakelti daiktai daužo langus, o pro prakiurusius stogus audras lydinti liūtis užpila namų turtą.
Išanalizavus BTA žalų statistiką, pastebimos kelios tendencijos. Pirma, nukenčia nauji namai, kurių statyba – iki 3 metų, t.y., naujai pastatyti namai neatlaiko pirmųjų audrų išbandymų. Antra – senesnės statybos namų valdose žmonės linkę rūpintis, remontuoti ir saugoti savo gyvenamą būstą, tačiau ne visada pasirūpina ūkinių pastatų patvarumu.
Gaisrai retesni, bet žalos didesnės
Su ugnimi susiduria beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Atrodytų, kad skaičiai nedideli, tačiau palyginus žalas, gaisrai sukelia didžiausius nuostolius. BTA specialistai pastebi, kad nelaimių, susijusių su gaisrais, kasmet tik daugėja. Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos, netvarkingai įrengtų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba nesilaikant jų eksploatavimo taisyklių. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis 2014 m. gaisrų sukelta vidutinė žala siekė 7 tūkst. 800 eurų, 2015 m. – 9 tūkst. 400 eurų.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams – pagalbą namuose.