Žemdirbiškas tradicijas puoselėjančiame krašte gyvenimas be duonos kąsnio – sunkiai įsivaizduojamas. Nors palyginti retam, tačiau vienam iš 750 lietuvių baltymo gliuteno turintys kviečių, rugių ir miežių gaminiai – uždraustas maistas. Šie žmonės po kiek užtrukusios diagnostikos galiausiai išgirdo medikų verdiktą – celiakija. Ši autoimuninė liga, susijusi su virškinimo trakto sistema, pacientus lydi visą gyvenimą, priversdama laikytis griežtos dietos, mat sergantiesiems net ir mažiausias duonos trupinys gali sukelti didelių komplikacijų.
Nepakanka vien tik simptomų
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių vaikų ligoninės gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas celiakijos diagnostiką mūsų šalyje aktyviai vykdo kiek ilgiau nei du dešimtmečius. „ŪP“ kalbintas docentas sako pastebėjęs, kad šia liga sergančių pacientų nežymiai daugėja. Išsamesniais jo skaičiavimais, Lietuvoje yra keli tūkstančiai celiakija sergančių ligonių, tačiau jos diagnostika nėra paprasta, tad jų gali būti ir daugiau.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 ir 2016 m. Lietuvoje apie 70 vaikų buvo diagnozuota celiakija. Manoma, kad ši liga paveldima, o dažniausiai ja susergama pirmaisiais gyvenimo metais, kai vaikai pirmą kartą paragauja iš kviečių, rugių arba miežių pagamintų produktų.
„Pirmasis ligos simptomas – prastai augantis vaiko svoris (mažiesiems svoris auga, bet, palyginti su augimo diagramomis, nepakankamai, o vyresniesiems svoris gali kristi). Dažnai nustatoma polifekalija, kai gausiai, riebiai tuštinamasi kelis kartus per dieną. Kitas simptomas – nervingumas. Nors vaikams neskauda, bet jie zyzia, neaišku, ko jie nori. Celiakija sergantys pacientai pasižymi prastu apetitu, matyti jų atsikišęs it varlės pilvas, neretai nustatoma ir geležies stokos sukelta mažakraujystė. Pilvo skausmai, ūgio atsilikimas – retesni simptomai“, – su pagrindiniais celiakijos simptomais supažindina mokslų daktaras.
Tačiau, net ir pastebėjus išvardytus celiakijos požymius, be tyrimų ligos nustatyti praktiškai neįmanoma. „Iš apklausos ar minėtų simptomų, be tyrimų, nė vienas pasaulio gydytojas negali diagnozuoti celiakijos. Įtarus ligą, pacientus tiriame toliau. Atliekami kraujo tyrimai, o svarbiausias – plonosios žarnos biopsija“, – tikina V. Urbonas.
Paklausus, ar pacientai gali būti nuodugniai ištirti ir mažesnėse rajonų poliklinikose, docentas pataria nepagailėti laiko ir atvykti į didžiųjų miestų klinikas, kuriose diagnozė bus nustatyta greičiau ir tiksliau.
Negydoma liga – sunkios pasekmės
Nediagnozuota ar negydoma celiakija ilgainiui gali išprovokuoti onkologines, nervų sistemos, kepenų ligas, I tipo cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą, hepatitą, osteoporozę, nevaisingumą, moterims padidinti persileidimų riziką.
„Celiakija – autoimuninė liga. Tai reiškia, kad organizme susidaro tam tikrų medžiagų, kurios kovoja su nuosavais audiniais. Vaizdžiai tariant, žmogaus organizmas sukvailioja, mat jis neatskiria, kas yra priešas (su kuo reikia kovoti) ir kas draugas (mūsų audiniai). Kadangi tai yra autoimuninė liga, tos medžiagos cirkuliuoja kraujyje, jos gali pažeisti bet kurį organą.
Ne išimtis ir besivystantis vaisius. Galimi dažnesni persileidimai ar nevaisingumas, mat viena jo priežasčių yra tai, kad kiaušialąstė negali apsivaisinti, ir ši problema gali būti susijusi su autoimunine liga“, – paklausus, kokios yra galimos nevaisingumo ir celiakijos sąsajos, aiškina gastroenterologas V. Urbonas.
Vienintelis vaistas – dieta
Nors pasaulyje jau yra bandoma išrasti vaistus nuo celiakijos, mokslininkai abejoja jų reikalingumu. „Jeigu žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą nevalgydamas kviečių, rugių ir miežių, ar verta investuoti milijardus ir paskui valstybei kompensuoti milijonus tiems vaistams pirkti“, – svarsto mokslų daktaras. Kol kas vienintelis efektyviausias būdas įveikti celiakiją – visą gyvenimą laikytis specialios dietos.
Tačiau ligą diagnozavus suaugusiesiems, iš pirmo žvilgsnio atrodo sunku keisti įsisenėjusius mitybos įpročius, baiminamasi, kad svoris gali staiga nukristi, organizmas sunkiai įpras prie naujo valgiaraščio. Tačiau V. Urbonas ramina, kad organizmas nepatiria jokio šoko. Anaiptol, svoris pradeda augti. Atsižvelgiant į žarnyno pažeidimo laipsnį, laikantis dietos, žarnyno gaureliai ima atsikurti praėjusius keletui mėnesių.
Gastroenterologo tvirtinimu, esti nemažai atvejų, kai, nustačius, pavyzdžiui, kepenų pažeidimus ar sąnarių ligas, jų atsiradimo priežastys lieka mįslingos. Atlikus nuodugnius tyrimus, neretai išsiaiškinama, kad po visu tuo slepiasi negydyta celiakija. Gydytojams paskyrus dietą be gliuteno, pažeidimai dažniausiai išnyksta.
Kaulų trapumas, osteopenija arba osteoporozė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus moterims, kurioms šios ligos dažniausiai siejamos su hormonų pokyčiu menopauzės metu. Tačiau V. Urbonas paakina, kad kaulų retėjimas ar trapumas taip pat gali būti ir celiakijos pasekmė, o ši dieta gali pagelbėti sumažinti sutrikimus. Anot gydytojo, dietos besilaikantys pacientai džiaugiasi pagerėjusia nuotaika, išnykusiu nerimu, depresija. Be abejo, kiekvieno atvejo pašnekovas neabsoliutina, tačiau per ilgametę praktiką sako pastebėjęs teigiamą dietos poveikį.
„Viskas yra nuodai. Viskas yra vaistai“
Net ir celiakija nesergantys žmonės dažnai griebiasi dietos be gliuteno karštai įtikėję, kad gliutenas – sveikatos priešas. Tačiau V. Urbonas, cituodamas vokiečių filosofą gydytoją Paracelsą, teigia: „Viskas yra nuodai. Viskas yra vaistai. Ir viena, ir kita lemia dozės.“ Tai gali būti pasakytina ir apie gliuteną. „Gliutenas jokiu būdu nėra nuodas. Yra daug žmonių, kurie netoleruoja rugių, miežių, riešutų, žuvies, pieno produktų, o kviečiai yra vienas didžiausių alergenų. Bet ir be alergijos jie gali būti netoleruojami organizmo“, – kalba gastroenterologas. Jo žiniomis, kviečiai sukelia tris skirtingas ligas: celiakiją, alergiją ir hiperjautrumą kviečiams.
Pastarasis itin dažnas pasaulyje.
Gydytojas pripažįsta, kad dieta tarytum mada, tačiau jis tame nieko blogo neįžvelgia. Jo nuomone, žmogus gali visavertiškai maitintis ir gliuteno neturinčiais produktais, o ir patys gamintojai prisitaiko prie vartotojų besikeičiančių įnorių. Kaip antai Lietuvoje pradėtas virti alus be gliuteno, sėkmingai kepami pyragaičiai be gliuteno.
Pasiklydę vertime
„Lietuva unikali tuo, kad yra vienintelė šalis, kuri gliuteną išsivertė į lietuvių kalbą jį pavadindama glitimu. Estai, latviai, anglai, rusai, lenkai, vokiečiai vartoja vienodą gliuteno terminą, skiriasi tik jo tarimas, o štai mes išsivertėme. Šią klaidą greičiausiai padarė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai pademonstruoja valdininkų nemokšiškumą ir tik įrodo, kiek ši liga yra aktuali mūsų šalyje. Lietuvoje yra kompensuojami negliuteniniai miltai. Juokingiausia tai, kad pirmuose įstatymuose jie yra vadinami negliuteniniais miltais, o dieta – negliutenine. Po dešimt metų kažkas terminą išvertė į lietuvių kalbą. Tenka taikstytis su tikru teisiniu košmaru.
Pažiūrėkite – vienuose SAM įstatymuose yra negliuteniniai produktai, o kituose neglitiminiai. Visame ženklinime yra rašomas žodis glitimas, o išrašydami kompensuojamųjų vaistų receptus rašome žodį gliutenas. Vadinasi, išrašome tokį produktą, kurio Lietuvoje nėra“, – absurdiškais lietuviškos sveikatos politikos akibrokštais stebisi V. Urbonas.
Miltai kompensuojami tik vaikams
Atsižvelgiant į tai, kad negliuteniniai miltai, palyginti su įprastais kvietiniais miltais, gana brangūs (jie kainuoja nuo 2 iki 6 Eur), celiakija sergantiems vaikams gydytojai gali išrašyti 100 proc. kompensuojamus negliuteninius miltus. Jų įsigyti galima tik vaistinėje su gydytojo išrašytu 3 formos kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptu.
VLK duomenimis, negliuteniniai miltai gali būti išrašomi iki 3 mėnesių gydymo kursui: vaikams iki 1 metų amžiaus iš viso 10 kg per metus; 1–2 metų – 24 kg; 3–10 metų – 36 kg; 10–18 metų vaikams – 42 kg per metus.
2015–2016 metais Lietuvoje buvo apie 70 vaikų, kuriems diagnozavus celiakiją, buvo skiriami negliuteniniai miltai. Kompensacijų suma 2015 m. buvo 5,9 tūkst. Eur, 2016 m. – 6,3 tūkst. Eur.
Kadangi celiakija neretai nustatoma ir suaugusiesiems, žmonės skundžiasi, kad jiems gyvybiškai reikalingus, tačiau brangius miltus tenka taupyti, mat jų kas savaitę įsigyti neišgali, o SAM į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą neįtraukia. Sergantieji celiakija iš kilogramų miltų gali išsikepti tik vieną duonos kepalėlį, o juk ir duona kiekvieną kartą gyvas nebūsi… Tad vyresnieji viliasi, kad begliuteniniai miltai ateityje bus kompensuojami ir jiems.
Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė