Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Trečiadienis, 12 lapkričio, 2025
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Aplinka » Bus atkuriamos unikalios Dzūkijos žemyninės kopos

Bus atkuriamos unikalios Dzūkijos žemyninės kopos

Paulius Liškauskas
2025-03-24
Aplinka, Lietuva
Laikas: 3 min skaitymo
FacebookTwitter

Kovo 21 d. Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) buvo pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta žemyninių kopų atkūrimui. Ja rūpinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, DNP gamtosaugos ekspertai ir Valstybinės miškų urėdijos specialistai. Užsienyje daug metų sėkmingai taikyta priemonė padės atkurti nykstančias rūšis ir Lietuvoje.

Dzūkijos žemyninių kopų atkūrimas – iš anksto planuota gamtotvarkos priemonė, kuri buvo numatyta dar 2016 m. Vyriausybės patvirtintoje DNP planavimo schemoje, tvarkymo plane. Ją įgyvendinti nuo 2018 m. padeda LIFE integruotas projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. 2023 m. sausį žemyninės kopos buvo atvertos, šiuo metu tęsiami jų atkūrimo darbai. Viena iš tam pasitelkiamų priemonių – kontroliuojamas miško paklotės deginimas.

„Kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra nedidelio masto, moksliškai pagrįsta ir saugi gamtotvarkos priemonė. Ji yra taikoma tik tam tikrose miško buveinėse, kuriose ugnis buvo būdinga istoriškai ir kuriose svarbu išsaugoti nykstančias rūšis. Pavyzdžiui, Kerpinių pušynų ir Vakarų taigos buveinės ir su jomis susijusios tam tikros augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie anksčiau periodiškai kildavusių gaisrų ir dėlto ugnies pažaida tapo būtina jų išlikimui, – sakė projekto vadovė Birutė Valatkienė. – Paprastai tariant, tokiu būdu vėl atveriama specifinė ekologinė niša, kuri šiuo metu yra beveik išnykusi, tačiau yra reikalinga nuo jos priklausančioms rūšims“.

Jai antrino ir VDU ŽŪA prof. Gediminas Brazaitis: „Ankstesniais šimtmečiais ugnis turėjo labai didelį vaidmenį miško kraštovaizdžiuose. Todėl yra labai daug rūšių, kurios apsigyvena vietose, kur kažkada vyko gaisras. Eliminuodami ugnį iš teritorijų, mes tas rūšis pamažu išstumiame. Gamtosaugos idėja, kad turime saugoti nieko nedarydami šiuo atveju netinka – mes turime aktyviai veikti“. Pasak jo, Lietuvoje buvusiose gaisravietėse labai greitai įsikuria jas mėgstančios vabzdžių, paukščių ir augalų rūšys. Didžioji dalis jų yra nykstančios ir saugomos, įrašytos į ES Paukščių ir Buveinių direktyvų priedus bei Lietuvos raudonąją knygą.

„Svarbu pažymėti, kad kontroliuojamam deginimui yra būdinga mažai intensyvi ir neaukšta liepsna bei žemesnė temperatūra. Tai neprimena tikro gaisro, nes tokie mažo intensyvumo kontroliuojami deginimai nepažeidžia pušų dėl atsparios ugniai kamieno žievės, o medžių lajos nepasiekia“, – teigė G. Brazaitis.

 

1 8
- +

Saugumą užtikrino pasirinktas laikas ir specialistų komanda

DNP ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, kad gamtotvarkos priemonės įgyvendinimui buvo atsakingai rengtasi: „Stebėjome ir vertinome oro sąlygas, užtikrinome saugumą apjuosdami reikiamus plotus mineralizuoto dirvožemio juosta. Pasirūpinome, kad proceso metu budėtų priešgaisrinės komandos, o vėliau gaisravietės dar būtų keletą parų prižiūrimos“.

Jo teigimu, kontroliuojamo miško paklotės deginimo įgyvendinimui buvo pasirinkta kovo pabaiga, nes tai yra laikas, kai yra mažiausias pavojus pakenkti gamtai. Gamta dar nėra prabudusi, dauguma gyvūnų, paukščių sugeba saugiai pasišalinti. O kadangi deginimas neintensyvus ir neprilygsta gaisrui, ropliai ar kiti gyviai saugiai pasislepia urvuose žemėje ar iš šio ploto pasitraukia.

„Ilgainiui šios teritorijos taps Europos mastu svarbiomis saugomomis atviromis buveinėmis, kurios leis atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis. Be to, sudarys galimybę gyventojams vėl pažinti beveik išnykusį Lietuvos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę“, – tikino E. Gudelevičius.

Remiasi užsienio šalių patirtimi

Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kaip efektyvi buveinių atkūrimo priemonė, yra sėkmingai taikomas kaimyninėse Latvijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Vien pastarojoje 2015–2019 m. laikotarpiu buvo atlikti 120 kontroliuojamų deginimų Vakarų taigos buveinėse.

Taip pat kontroliuojamas deginimas (kaip gamtosaugos ir gaisrų prevencijos priemonė) yra plačiai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje. Po didelių, neseniai kilusių gaisrų kyla rimtos diskusijos plačiau kontroliuojamą deginimą taikyti Pietų Europos šalyse.

Tiesa, DNP įgyvendintas kontroliuojamas deginimas nėra pirmasis Lietuvoje. Pirmąkart ši gamtotvarkos priemonė buvo taikoma 2011-aisiais Musteikos girininkijoje. Ja buvo siekiama pagerinti tetervinų tuokviečių būklę. Valstybinio monitoringo duomenimis, įgyvendintas kontroliuojamas deginimas davė reikšmingų rezultatų – tetervinų skaičius išaugo nuo 8 patinų 2012 m. iki 18 patinų 2018 m. O minėtoje teritorijoje 2012–2015 m.  atlikti botaniniai tyrimai parodė, kad kontroliuojamas deginimas prisidėjo prie atviresnes buveines mėgstančių rūšių – vėjalandės šilagėlės, smiltyninio gvazdiko – pagausėjimo.

Naturalit.lt informacija

Kosto Kajėno videomedžiagos kadrai

Žymos: Dzūkijos nacionalinis parkas
DalintisDalintis

Panašios naujienos

Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai
Gyvenimas

Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai

2025-11-11
Klimato derybos Brazilijoje: kieno balsas lems planetos ateitį?
Aplinka

Klimato derybos Brazilijoje: kieno balsas lems planetos ateitį?

2025-11-10
Lietuva

Apleisti nameliai Lietuvoje atgimsta keliautojams

2025-11-08
Apleisti nameliai Lietuvoje atgimsta keliautojams
Lietuva

Apleisti nameliai Lietuvoje atgimsta keliautojams

2025-11-08
Lietuva pagal pagal naudotų automobilių duomenų klastojimą Europos sąrašo gale
Lietuva

Lietuva pagal pagal naudotų automobilių duomenų klastojimą Europos sąrašo gale

2025-11-07
Policijos reidai keliuose lapkričio mėnesį
Lietuva

Policijos reidai keliuose lapkričio mėnesį

2025-11-03

Skaitoma

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Alytuje kuria Vaiko ir šeimos centrą

Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Alytuje kuria Vaiko ir šeimos centrą

2016-03-09
Klimato derybos Brazilijoje: kieno balsas lems planetos ateitį?

Klimato derybos Brazilijoje: kieno balsas lems planetos ateitį?

2025-11-10
Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?

Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?

2025-11-09
Lietuva pagal pagal naudotų automobilių duomenų klastojimą Europos sąrašo gale

Lietuva pagal pagal naudotų automobilių duomenų klastojimą Europos sąrašo gale

2025-11-07

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Mangai: kaip tinkamai išsirinkti, supjaustyti ir panaudoti virtuvėje

Mangai: kaip tinkamai išsirinkti, supjaustyti ir panaudoti virtuvėje

2025-11-11
Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai

Sveikatos specialistai: daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti – kur klystama dažniausiai

2025-11-11

Skaitomiausia

Mangai

Ką reikėtų žinoti apie džiovintus mangus?

2022-01-25
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Alytuje kuria Vaiko ir šeimos centrą

Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Alytuje kuria Vaiko ir šeimos centrą

2016-03-09
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas