Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Laisvės istorijos mozaika“. Į susitikimą su alytiškiais atvyko knygos autorius Aras Lukšas ir „Lietuvos žinių“ vadovas, vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas.
„Dienraštis „Lietuvos žinios“ – tai lietuviškas leidinys su daugiau nei 100 metų istorija. Vadovo ir vyr. redaktoriaus darbą dirbu dar tik trejus su puse metų, tačiau galiu pasakyti, kad tai – laikraštis, dėl kurio man ne gėda.“ – teigė R. Terleckas.
„Laisvės istorijos mozaika“ – tai dienraščio „Lietuvos žinios“ istorinėmis temomis rašančio žurnalisto Aro Lukšo straipsnių rinktinė, kurioje atspindimas Lietuvos grįžimo į Europos šeimą kelias. Knygos autorius rėmėsi istorine dokumentika – Lietuvos ypatingojo ir kitų archyvų dokumentais, to meto Europos leidinių publikacijomis bei įvykių liudytojų atsiminimais. Leidinyje pateiktos svarbiausių Lietuvos įvykių nuo 1918 iki 1934 m. apžvalga ir priežastys, kurios ne visada randa vietos moksliniuose darbuose, tačiau yra svarbios suvokti valstybės raidą ir gali tapti puikia pagalbine priemone Lietuvos istorija besidominčiai auditorijai.
„Malonu apsilankyti Alytuje, kuriame nebuvau aštuonerius metus. Šis miestas yra tiesiogiai susijęs su mano giminės istorija ir, tam tikra prasme, susijęs su knygos atsiradimo istorija. Tarpukario Lietuvoje Alytuje gyveno mano seneliai. Tik prieš pat karą jie persikėlė gyventi į Kauną. Didelė mano vasarų dalis prabėgo senelių namuose. Senelio garaže buvo pačių keisčiausių senovinių dalykų, apie kuriuos aš neturėjau nei menkiausio supratimo. Pradėjau klausinėti vyresniųjų apie tuos laikus. Nuo to ir prasidėjo mano domėjimasis istorija.“ – į renginį susirinkusiai publikai pasakojo Aras Lukšas.
„Atėjęs į žurnalistiką, dirbau žiniose. Tada jau vyko kita istorija – mūsų valstybės atkūrimo istorija. Tad atrodė svarbu fiksuoti įvykius ir supažindinti su jais visuomenę. Vėliau atsirado labai įdomių profesionalių istorikų darbų, vertingos užsienio kino dokumentikos. Visi šie įrodomi istorijos faktai nebūtinai turi įtakos žmogaus pasąmonei. Man knietėjo pabandyti įsivaizduoti save tų žmonių vietoje – pabandyti įsivaizduoti tą laikmečio dvasią ir pasidalinti ta patirtimi, kad tai taptų žmonių savastimi. Kaip aš supratau ir pajutau, taip ir rašiau savo įžvalgas. Man, ne istorikui, kiekviena tema yra atradimas su savais niuansais.“ – kalbėjo knygos autorius.
Knyga susidomėję renginio lankytojai atrado terpę savoms istorijos interpretacijoms, kurias išsakė gyvoje diskusijoje su vakaro svečiais.
Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotraukos
