Ar pataikėme su dovanomis? Paaiškėjo, ko iš tiesų norėjo skirtingo amžiaus žmonės

Kalėdinės dovanos retai būna universalios – tai, kas pradžiugins vieną, kitam gali visai netikti. Skirtingo amžiaus žmonės dažnai turi nevienodus lūkesčius: vieni labiau vertina praktiškus sprendimus, kiti – prabangą ar valgomas dovanas. Tai rodo naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas, atskleidęs, kad nors įspūdžiai ir patirtys išlieka labiausiai pageidaujamos dovanos visose amžiaus grupėse, kiti pasirinkimai skiriasi priklausomai nuo kartos.

„Šventinis laikotarpis dažnai kelia papildomą spaudimą išrinkti „tobulą“ dovaną, tačiau supratimas, ko labiau tikisi skirtingo amžiaus artimieji, padeda dovanoti tikslingiau ir išvengti nebūtinų išlaidų“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Patirtys, pinigai ir aiškūs norai

SEB tyrimas rodo, kad jauniausiems gyventojams svarbiausios išlieka dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis – jas kaip labiausiai pageidaujamas nurodo daugiau nei trečdalis 18–29 metų apklaustųjų. Šioje amžiaus grupėje taip pat ryškus noras aiškiai įvardyti lūkesčius: net 33 proc. jaunų žmonių teigia turintys konkretų norimų dovanų sąrašą ir juo besidalijantys su artimaisiais. Jauniausieji išlaiko praktinį požiūrį: net trečdalis apklaustųjų teigia norintys Kalėdoms gauti pinigų.

Strockytė-Varnė pastebi, kad panašios tendencijos matomos ir tarp 30–39 metų gyventojų. Be patirčių, šioje grupėje gana dažnai taip pat minimi pinigai ir dovanų kortelės – pinigus norėtų gauti apie 30 proc., o dovanų korteles – beveik ketvirtadalis apklaustųjų.

„Pinigai ar dovanų kortelės dažnai tampa patogiu sprendimu abiem pusėms. Dovanojančiajam tai leidžia sutaupyti laiko ir išvengti spėliojimo, o dovanos gavėjas gali pats nuspręsti, kam ir kada juos panaudoti. Visgi svarbu iš anksto nusistatyti aiškią sumą, ypač jei piniginės dovanos planuojamos keliems žmonėms – taip lengviau suvaldyti bendrą šventinį biudžetą“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Vyresnė karta vertina paprastumą

Vyriausioje amžiaus grupėje išryškėja kiek kitokie dovanų prioritetai. Nors dovanos, susijusios su įspūdžiais ir patirtimis, išlieka svarbiausios ir čia, 60–74 metų gyventojai gerokai rečiau nurodo norintys piniginių dovanų – tokią galimybę renkasi vos 7 proc. apklaustųjų. Kur kas dažniau šioje amžiaus grupėje įvardijamos valgomos dovanos, o taip pat dažniau nei tarp jaunimo pasitaiko atsakymas, kad „nieko nereikia“.

Toks požiūris, anot S. Strockytės-Varnės, rodo, jog vyresniems žmonėms svarbesnė pati šventės prasmė ir bendravimas. Juo vadovaudamiesi artimieji gali išvengti brangių ir nebūtinai reikalingų pirkinių.

Kada dovanojami daiktai labiausiai pasiteisina?

Tyrimo duomenys rodo, kad be patirčių, pinigų ar dovanų kortelių, gyventojai mini ir kitas dovanų kategorijas – papuošalus, kosmetikos priemones, smulkią buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, sporto inventorių ar hobiui skirtus pirkinius. Vis dėlto šie pasirinkimai nepatenka tarp labiausiai pageidaujamų ir dažniau tampa tiksline dovana, o ne universaliu sprendimu.

Pasak tyrimo, pačių pagamintos dovanos nėra itin populiarios – jas kaip pageidaujamą pasirinkimą nurodo tik nedidelė dalis respondentų. Panaši situacija matoma ir su knygomis, prenumeratomis ar kitomis panašaus tipo dovanomis.

Taip pat tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina – daugeliui žmonių emocija ir patirtis būtų buvusi vertingesnė nei bet koks daiktas.

„Daiktinės dovanos dažniausiai pasiteisina tada, kai gerai pažįstame ne tik žmogaus poreikius, bet ir žinome jo skonį bei kasdienius įpročius. Priešingu atveju išlieka rizika padovanoti daiktą, kuris dubliuojasi su tuo, ką žmogus jau turi, arba paprasčiausiai lieka nenaudojamas. Ypač vyresnėse amžiaus grupėse matyti, kad žmonės rečiau pageidauja naujų daiktų, o labiau vertina patirtis – koncertų, renginių ar pramogų bilietus, kurie suteikia emociją ir išlieka atmintyje ilgam. Bet kokiu atveju atviras pokalbis su artimaisiais ar draugais apie norus ar paprastas dovanų sąrašas neretai tampa efektyviausia priemone, padedančia suderinti šventinį džiaugsmą ir finansinį racionalumą“, – pataria S. Strockytė-Varnė.