Aistė Vareikytė, LMC, „Šeimos instituto“ bendradarbė
Vienas pagrindinių mūsų poreikių – jausti, kad esi reikalingas, mylimas, priklausai savo šeimai. Puiki proga patenkinti šį poreikį – kartu minėti svarbius šeimos gyvenimo įvykius. O gal pats šeimos narių bendrystės troškimas svarbesnis už norą paminėti konkrečią šventę ar iškilmę?
Apie šeimos šventes, jų tradicijas ir kaitą kalbamės su Rasa Paukštyte-Šakniene – humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vyriausiąja mokslo darbuotoja.
Kokias šventes vadiname šeimos šventėmis?
Pastebima, kad vis dažniau šeimos šventėmis žmonės linksta vadinti tiek gyvenimo ciklo, tiek kalendorines šventes. Kadangi prie bendro stalo susirenka seneliai, tėvai, vaikai ir anūkai, kone visas šventes linkstama tapatinti su šeimos šventėmis, bet kokie iškilmingesni šeimos susibūrimai mūsų sąmonėje tampa šeimos švenčių atitikmeniu. Kartais šiai kategorijai priskiriamos net Vėlinės!
Būtent šeima atlieka svarbiausią tradicijų perdavimo iš kartos į kartą vaidmenį. Prisiminkime šalies santvarkos pasikeitimų laikotarpį: sovietmečiu pradėjus diegti „socialistines“ ar „naujo gyvenimo tradicijas“, turėjusias pakeisti senąsias, religinį pagrindą įkūnijusias tradicijas, šeima tapo bene vienintele papročių tęsėja.
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad švenčių tradicijų perdavimas iš kartos į kartą pamažu kinta: apie šventes jaunimas sužino ne tik iš tėvų, senelių ar prosenelių, bet ir iš knygų ar interneto. Atsiranda daugiau galimybių perimti savam kraštui nebūdingų švenčių tradicijas ar pritaikyti vieną kitą inovaciją jau nusistovėjusioms šventėms.
Kokia mėgstamiausia lietuvių jaunimo šeimos šventė?
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Vilniaus jaunuoliai labiausiai mėgsta švęsti Kūčias, šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujuosius metus ir Jonines. Vienas švenčių tradicijas jie teigia perėmę iš senelių, kitas (pavyzdžiui, Naujieji) – iš tėvų.
Matoma ir tam tikra mylimiausių švenčių kaita. Anksčiau buvęs gana populiarus vardadienis beveik nebešvenčiamas – jaunieji vilniečiai teikia pirmenybę gimtadieniui. Kartais gimtadienis švenčiamas net keliskart: vieną kartą – su šeimos nariais, kitą – su draugais, o vėliau ir su bendramoksliais ar bendradarbiais.
Įdomus dar vienas pasikeitimas: anksčiau mylimiausia savo švente jaunuoliai įvardydavo šv. Velykas, o dabar – šv. Kalėdas. Kita vertus, abi šios šventės nuolat minimos svarbiausių švenčių sąraše.
Ar mėgstamiausių šeimos švenčių sąraše minima ir neseniai praėjusi Motinos ar artėjanti Tėvo diena?
Motinos ar Tėvo dienos pradėtos švęsti palyginti neseniai, todėl dar nėra įvardijamos kaip tradicinės. Kita vertus, šiuo metu jos sparčiai populiarėja.
Motinos dieną buvo nutarta įvesti 1929 m. kovo 24 d., o Tėvo diena pradėta švęsti kiek vėliau. Deja, sovietmečiu tokia tradicija nutrūko… Vėl gaivinti pradėta tik 1988 m.
Kokios šeimos švenčių tradicijos patraukliausios šiuolaikiniam jaunimui?
Kaip ypatingą šventės bruožą jaunuoliai išskiria buvimą kartu, artimą bendravimą, papročių ir tradicijų laikymąsi. Viena pateikėja teigė, kad „šventės metu sustipriname šeimos santykius“. Buvimas kartu suvienija šeimą, suteikia saugumo jausmą.
O štai mėgstamiausią šventę – šv. Kalėdas – jaunimas sieja ne tik su pačia švente ir jos tradicijoms, bet ir kruopščiu pasirengimu, bendru visos šeimos darbu: maisto gaminimu, puošimu. Pabrėžiama, kad svarbiausia, jog viskas „vyksta kaip kasmet“. Akivaizdu, kad jauniems žmonėms labai svarbus tradicijų laikymasis, tęstinumas, perdavimas iš kartos į kartą.
Kita vertus, nors dabar šv. Kalėdos neįsivaizduojamos be dovanų, tai palyginti nesena tradicija, atsiradusi maždaug XX a. pradžioje. Kalėdinių dovanų teikimas – abipusis džiaugsmas ir įsipareigojimas. Vienose šeimose žinomas paprotys dovanoti tik vaikams, kitose dovanų noriai laukia ir suaugusieji. O jei dar gauname specialiai mums mylimo ir brangaus žmogaus ruoštą dovaną!
Kokios šeimos švenčių tradicijos pakito labiausiai?
Nors daugelį vestuvių tradicijų jaunuoliai perima iš savo tėvų ir senelių, šiuolaikinėse tuoktuvėse pastebime ne tik senųjų papročių fragmentų, bet ir nemažai naujovių. Ypač pasikeitė mergvakariai ir bernvakariai. Vienos apeigos ar tradicijos trumpėja, paprastėja, vėliau ir visai išnyksta, o jų vietą užima nauji, dabar dažniausiai iš Vakarų ateinantys švenčių elementai.
Įdomu pastebėti, kad pačia tradiciškiausia švente laikomos krikštynos.
„Šeimos institutas“ drauge su bendradarbiais vykdo projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“. Daugiau apie projektą skaitykite http://www.seimos.org/seima-kulturoje/