Čepkelių rezervato plotas – daugiau kaip 11 tūkst. ha. Tai – didžiausia Lietuvos aukštapelkė. Joje gausu reliktinių ežerėlių, salų, salelių – žemyninių kopų liekanų. Tai liudija kadaise čia buvus jūros krantą.
Prieš keliolika tūkstančių metų dabartinę Čepkelių teritoriją buvo užlieję ledyno tirpsmo vandenys. Ilgainiui prieledyninės marios seko, tik žemiausiose vietose liko keletas ežerų, o dauguma jų užpelkėjo. Taip pat vietomis užpelkėjo sausumos plotai ir palaipsniui susidarė dabartinis Čepkelių pelkynas.
Išskirtinis rezervato bruožas – laukinės gamtos platybės: daugybė natūralių saugomų augalų ir gyvūnų buveinių. Čia gyvena gervės, tetervinai, kurtiniai, vilkai ir lūšys, auga plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės. Tai tik maža saugomų rūšių dalis. Čepkelių pelkėje auga ledynmečio reliktai – tekšė, laplandinis ir mėlynialapis karklai, o salose žydi svogūninė dantažolė ar raudonasis garbenis, išlikę Lietuvoje nuo ąžuolynų vyravimo laikų. Rezervate gamtos paveldo objektais paskelbtos drevėtos pušys – tai senosios bitininkystės reliktai. Čepkeliai nuo seno garsėja spanguolynais.
Čepkelių pelkyno saugoma teritorija įtraukta į RAMSAR tarptautinę reikšmę turinčių Pelkinių vietovių sąrašą. Čepkelių rezervatas taip pat yra NATURA 2000 teritorija – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo dalis. Šis tinklas skirtas retų bei nykstančių rūšių ir buveinių apsaugai, kurios ypač svarbios visos Europos biologinei įvairovei.
Čepkelių rezervato įkūrimo 40-ies metų jubiliejaus renginys vyks rugsėjo 25 d. 10 val. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse (Miškininkų g. 61). Vidurdienį dalyvių laukia išvyka į Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą.
Čepkelių rezervato gyventojas – kurtinys.
E. Drobelio nuotr.