Karštą vasaros dieną prie ežerų, upių bei kitų vandens telkinių plūsta trokštantys atsivėsinti vaikai ir suaugusieji. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač tinkamai neprižiūrimiems vaikams.
Prie vandens telkinių vaikus turi prižiūrėti suaugusieji. Mažų vaikų negalima vienų palikti nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje, nei prie dekoratyvinių (kambarinių) akvariumų. Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie gali prigerti ir 6 cm gylyje, o nelaimė gali įvykti neįtikėtinose vietose.
Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4-rių metų vaikus būtina mokyti plaukti. Bet klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus visiškai saugus. Mažamečiai vaikai neturi maudytis vieni, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių.
Ir vaikams, ir suaugusiems nesaugu maudytis vandens telkinyje, kur nežinomas dugno nuolydis, vandens telkinio gylis, dugne esančios duobės, akmenys, styrančios medžių šaknys. Ežeras ar tvenkinys prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti. Vandens telkinio dugnas gali būti nelygus, dugne gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų. Einant tokiu dugnu galima parklupti, susižeisti, todėl reikia atsakingai pasirinkti maudymosi vietą, geriausiai, jeigu tai įmanoma, šalia gelbėtojų stoties.
Net ir mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl vaikai, o kartais ir suaugusieji, dažnai nuplaukia per toli. Labai svarbu žinoti, kad pajutus pirmuosius nuovargio požymius privalu grįžti į krantą. Plaukiant reikėtų taupyti jėgas: kartais apsiversti ant nugaros ir atsipalaidavus pagulėti vandenyje. Bet jei pajuntama, kad į krantą sugrįžti bus sunku, reikėtų kartkartėmis pamoti ranka, sušukti, kad ant kranto esantys žmonės atkreiptų dėmesį į plaukiantį.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė yra silpnesnė.
Maudytis jūroje audros metu draudžiama, tačiau jei taip atsitiko, reikėtų žinoti, kąd pirmiausia, jei yra galimybė, kuo skubiau plaukti į krantą. Jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėt bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduoti ir laukti kitos bangos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tik tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga nenutemtų jūsų gilyn.
Pagrindiniai pavojai maudantis:
- Nepažįstamas krantas;
- Mėšlungis;
- Stipri srovė;
- Šokas, netikėtai įkritus į vandenį.
Netikėtai įkritęs į vandenį žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti. Dėl to galima ir nuskęsti. Kad taip neatsitiktų, reikia sulaikyti kvėpavimą ir pirštais užspausti nosį. Jei tai nutiko netoli kranto, galima pamėginti kojomis surasti dugną. Jei dugnas nepasiekiamas ar krantas toli, pirmiausia reikia kuo greičiau nusimauti batus ir nusivilkti sunkius rūbus. Į krantą geriausia plaukti pasroviui, įstrižai. Tačiau taip sau pagelbėti gali tik gerai plaukti mokantis žmogus.
Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką jis gali padaryti, tai kuo ilgiau mėginti išsilaikyti vandenyje. Yra keletas išsilaikymo būdų. Pirmas – atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antras – judinti kojas taip tarsi mintumėt dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje perkeliant ant jų dalį kūno svorio išlaikant pusiausvyrą.
Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.
Nors atostogų metu dauguma žmonių nori pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, darbo rutinos, bet tai nesuteikia teisės nesirūpinti savo ir artimųjų sveikata ir gerove. Buvimas gamtoje, poilsis prie ežerų, upių ar jūros visada teikia džiaugsmą. O kad to džiaugsmo neapkartintų traumos, skendimai ar kitos nelaimės, būtina vadovautis keliais svarbiais patarimais ir adekvačiai priimti sprendimus.
Patarimai, kaip ilsintis prie vandens apsisaugoti nuo sveikatos sutrikimų ir sužalojimų:
- Dėvėkite galvos apdangalus, kepures, kad neperkaistumėte.
- Vilkėkite šviesius drabužius.
- Gerkite daug skysčių, vandens, mineralizuotų nealkoholinių gėrimų.
- Būkite pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių.
- Nevartokite alkoholinių gėrimų.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomuose vandens telkiniuose.
- Prižiūrėkite vaikus, neleiskite jiems maudytis vieniems.
Informaciją parengė
Trakų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus
Socialinių paslaugų ir sveikatos poskyris
Varėnos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
