Karštomis vasaros dienomis organizmas netenka daugiau skysčių nei įprastai – prakaituojant prarandamas ne tik vanduo, bet ir svarbūs mineralai. Higienos institutas primena, kad tinkama hidratacija vasaros metu padeda išvengti nuovargio, galvos skausmo, karščio smūgio bei kitų sveikatos sutrikimų – ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti bent 1,5–2 litrus skysčių per parą. Vasaros metu rekomenduojama suvartoti 2,5–3 litrus skysčių per parą ar net daugiau, ypač fizinio aktyvumo ar karščio metu. Vaikams reikalingas kiekis priklauso nuo amžiaus: 1–3 metų vaikams rekomenduojama apie 1,3 litro, 4–8 metų – apie 1,6 litro, o 9–13 metų – iki 2,1 litro per dieną.
Skysčių kiekis, kurį reikia suvartoti per parą, kiekvienam asmeniui gali būti individualus ir priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmens amžių, kūno svorį, ūgį. Apytikrį reikiamą suvartoti per parą vandens kiekį galima apskaičiuoti pagal formulę, kai kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) ir gauname vandens kiekį litrais, kurį reikia išgerti per parą.
Svarbu žinoti, kad į šį kiekį įeina ne tik geriamas vanduo, bet ir kiti skysčiai – sriubos, arbatos, sultys, taip pat maistas, kuriame gausu vandens, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės.
Troškulio jausmas nėra tikslus rodiklis – ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jis gali būti silpnesnis arba visai nepasireikšti, todėl skysčius rekomenduojama vartoti reguliariai, nelaukiant kol pajusime troškulį.
Dehidratacija – tai būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna, ir dėl to sutrinka jo funkcijos. Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti troškulys, sausa burna, nuovargis, galvos skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis ar galvos svaigimas. Vaikų ir senjorų organizmas praranda skysčius greičiau, todėl ypatingai svarbu stebėti jų savijautą.
Vaikams daugiau skysčių vartoti gali padėti spalvotos, žaismingos gertuvės, vanduo su vaisių ar daržovių gabaliukais (apelsinais, braškėmis, agurkais), žaidimo elementai – pavyzdžiui, kiek kartų per dieną išgerta vandens, matuojama naudojant gertuvę su žymėmis – tuomet vaikas pats mato progresą. Ypač svarbus ir tėvų pavyzdys – kai vaikai mato, kad vanduo geriamas reguliariai, jie linkę elgtis taip pat.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama gerti mažomis porcijomis ir dažnai – net jei nejaučia troškulio. Taip pat naudinga turėti vizualinius ar elektroninius priminimus, o gertuvę ar stiklinę laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Taip pat svarbi ir skysčių įvairovė – siūlyti ne tik vandenį, bet ir arbatas, vandenį su citrina, sriubas. Vandens vartojimą gali paskatinti ir tinkamai pasirinkta gertuvė. Renkantis verta atsižvelgti į jos medžiagą: plastikinės yra lengvos, nebrangios, bet trumpesnio naudojimo, laikui bėgant gali sugerti nemalonius kvapus, svarbu rinktis neturinčias bisfenolio A (BPA); metalinės (nerūdijančio plieno) – tvirtos, higieniškos ir gerai išlaiko temperatūrą, bet gali būti sunkesnės; stiklinės – ekologiškos ir nesugeria kvapų, bet yra trapios. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į talpą ir dangtelio patogumą – kad gertuvė būtų sandari, patogi naudoti ir lengvai valoma.
Neretai skysčių vartojimą riboja įsitikinimai, kurie neatitinka realybės. Paplitę mitai apie vandenį:
MITAS: „Jei nejauti troškulio – vandens nereikia.“
FAKTAS: Troškulio jausmas yra geras indikatorius, bet vyresniems žmonėms ir vaikams jis gali būti silpnesnis, todėl reikėtų gerti reguliariai.
MITAS: „Kava ar arbata dehidratuoja.“
FAKTAS: Vartojant įprastą kiekį šie gėrimai prisideda prie bendro skysčių balanso, svarbu gerti saikingai.
MITAS: „Galima išgerti per daug vandens.“
FAKTAS: Tai pasitaiko itin retai. Tuo tarpu daugelis žmonių nepasiekia net minimalios rekomenduojamos suvartoti vandens normos.
MITAS: „Skysčiai iš maisto neįsiskaičiuoja į bendrą vandens suvartojimą.“
FAKTAS: Vanduo, esantis vaisiuose, daržovėse ir kituose maisto produktuose, taip pat prisideda prie bendro dienos skysčių kiekio.
