Miesto, į kurį norėtų persikelti gyventi, paieškas laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius tęsia Alytuje. Kaip šis miestas spinduliuoja ramybe, kuo žavi vietinius ar atvykusius gyventojus bei kokiais būdais alytiškiai palaiko čia gyvenančius ukrainiečius?
Ukrainietė Liudmila Makselienė į Lietuvą atvyko prieš 33 metus, sumainiusi žiedus su alytiškiu. Nors įsitvirtinti Alytuje bei svetimoje šalyje buvo nemažas iššūkis, šiandien moteris nedvejodama patikina: „Aš labai gerai jaučiuosi tarp lietuvių.“
Liudmila aiškiai prisimena tą skaudžią dieną, kai Ukrainoje prasidėjo karas: „Aš verkiau, verkiau ir verkiau.“ Nuo tos dienos ji ėmėsi padėti į Lietuvą atvykstantiems tautos broliams ir seserims. „Alytus buvo pirmas miestas, kur pradėjo iš Ukrainos važiuoti žmonės“, – pasakoja moteris. Šiandien Liudmila kartu su kitais ukrainiečiais vieni kitus palaiko, buriasi, užsiima bendromis veiklomis ar kartu užtraukia dainą.
Nedo paklausta, koks yra alytiškis, Liudmila nieko nelaukdama atsako: „Dzūkelis.“ Pasak jos, šio krašto gyventojai yra „be galo geraširdžiai, be galo darbštūs“, o mieste jaučiama tikra ramybė.
Visą gyvenimą Alytuje gyvenanti vyr. seržantė Loreta Arbočienė lygina save su įsišaknijusiu augalu: „Pasodintą augalą išraukit ir pasodinkit kitoj vietoj. Jis, taip, pridygs, bet neaugs taip tvirtai, kaip auga toje vietoje, kur išaugo, kur suleido šaknis.“ Galimybės palikti gimtojo miesto moteris niekada nesvarstė.
Kartu su laidos vedėju vaikščiodama po mišką Loreta pasakoja, kad nuo vaikystės buvo aktyvi, mėgo futbolą, ir kaip pati sako, jai patiko „šaudymas, gaudymas.“ Paklausta, ar jai, kaip moteriai, kilo iššūkių įsitvirtinant tokioje darbo vietoje, ar buvo priima ir palaikoma kitų, Loreta neslepia: „Visą laiką reikia pakovot gyvenime už savo norų išsipildymą.“
Loreta turi tvirtą nuomonę apie kiekvieno vaidmenį dabartinėje karo grėsmės situacijoje: „Mes visi turim padėti, prisidėti, turi būti parama, kad agresorius matytų, kad Ukraina yra ne viena. Patriotiškumas – tai tokia vertybė, kuri padeda stiprinti valstybę. Žmonės, kurie yra sąmoningi, vieningi, patriotiški, jie ir gins, ir stiprins savo valstybę.“
Loreta laidos vedėjo Nedo miške nepalieka ir parveža atgal į miestą susitikti su alytiškiams gerai pažįstamu radijo laidų vedėju Liudu Ramanausku. Pilietiškumo bei patriotiškumo temų aptarti vyrai susėda Alytaus radijo studijoje.
Liudas gimė svetimame krašte, tremtinių šeimoje ir į Alytų sugrįžo tik sulaukęs brandos, tačiau meilė tėvynei visada buvo jam įdiegta „Ta meilė – ji yra arba jos nėra. Tu ją gauni su mamos pienu ir su šeima arba tu jos neturi“, – teigia vyras.
„Kai tu ryte 6 valandą ryto sėdi ant savo dviratuko, važiuoji tuščiomis gatvėmis ir netgi sausio mėnesį jau čiulba paukščiai“, – paklaustas, kas Alytuje jam teikia džiaugsmą, pasakoja Liudas.
Pilietiškumo klausimais Liudas turi dvejopą nuomonę. „Yra dalis žmonių, kurie iš tikrųjų puikiai supranta, kas tai yra tas vidinis patriotizmas, – džiaugiasi vyras. – Kai reikėjo padėti ukrainiečiams, be jokios abejonės, nebuvo dvejojančių.“ Tačiau Liudas pastebi nerimą keliančias tendencijas visuomenėje: „Mane kaip pilietišką žmogų baugina tam tikras abuojumas, nenoras gilintis į tą realiją.“
Apie ramią Alytaus atmosferą, pilietiškumą ir vieningą ukrainiečių bendruomenę mieste – portale LRT.lt.
