Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su padidėjusio cholesterolio problema. Cholesterolis yra būtinas organizmui, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ar insultas. Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kaip teisingai maitintis, kad palaikytume sveiką cholesterolio kiekį kraujyje bei jaustumėmės gerai.
Kas yra cholesterolis?
„Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, dar kitaip vadinama lipidais. Cholesterolio tema iki šiol apipinta mitais, tad net jeigu iš pirmo jums žvilgsnio pasirodytų, kad cholesterolis naudos neturi, tai būtų visiška netiesa, kadangi mūsų organizme galima rasti dviejų rūšių cholesterolius – „gerąjį“ ir „blogąjį“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot vaistininkės, „blogasis“ cholesterolis kaupiasi ant mūsų arterijų sienelių. Ant jų ilgainiui gali susidaryti kietosios apnašos, kurios gali užblokuoti kraujagyslių praeinamumą ir taip sukelti širdies priepuolį arba insultą.
„Mūsų organizmui labai svarbus „gerasis“ cholesterolis, nes būtent jis neleidžia „blogajam“ kauptis ant kraujagyslių sienelių, jį suriša ir perneša į kepenis, kur yra suardomas bei pašalinamas. Todėl turime laikytis mitybos, kuri padėtų užtikrinti, jog organizme būtų daugiau „gerojo“, o ne „blogojo“ cholesterolio. Iš tiesų tai nėra sudėtinga, tik svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Avižos
„Avižų košės – tai pirmas žingsnis norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Avižose yra tirpiųjų skaidulų, dar kitaip vadinamų beta gliukanais. Jie skrandyje kartu su tulžies rūgštimi sustabdo ne tik „blogojo“ cholesterolio patekimą į organizmą, bet ir paskatina esamo pašalinimą. Tad pradėkite rytą nuo avižų košės, o dieną suvalgykite dvi riekeles avižinės duonos“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji priduria, kad lygiai taip pat galima į mitybą įtraukti miežius arba kitas viso grūdo kruopas, kuriose irgi gausu tirpiųjų skaidulų.
Pupelės
„Pupelėse taip pat gausu tirpiųjų skaidulių. Be to, jų virškinimas trunka ilgiau, todėl po valgio ilgesnį laiką jausitės sotūs. Norint sumažinti cholesterolio kiekį organizme, galima būti užtikrinti, kad nepabos receptai su pupelėmis, kadangi jų rūšių ir skonių – gausybė. Tad gamindami maistą drąsiai išbandykite juodąsias, baltąsias, raudonąsias ir margąsias pupeles, kurios į patiekalus įneš vis kitokią struktūrą ir skonį, o nauda sveikatai bus didelė“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistininkė rekomenduoja nepamiršti ir sojos produktų bei tokių ankštinių daržovių kaip avinžirniai ir lęšiai, kurie irgi gali praturtinti jūsų mitybą, siekiant sumažinti cholesterolio kiekį.
Riešutai
„Atliekama vis daugiau tyrimų, kurie rodo, jog riešutai, o ypatingai migdolai, pistacijos, graikiniai ir žemės riešutai, yra naudingi mūsų širdžiai. Jeigu reikėtų rinktis vieną riešutų rūšį, kurią įtraukti į cholesterolio mažinimo mitybą, išskirčiau migdolus. Juose gausu mononesočiųjų riebalų, kurie mažina „blogojo“ bei palaiko „gerojo“ cholesterolio kiekį“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji pataria per dieną suvalgyti 50-60 g riešutų, t. y. dvi mažos ar viena didelė sauja.
Žuvis arba omega-3
„Raudonojoje mėsoje gausu „blogąjį“ cholesterolį didinančių sočiųjų riebalų, todėl norint sumažinti jo kiekį organizme patariama vietoje mėsos valgyti žuvį. Valgykite žuvį du arba tris kartus per savaitę, taip pat į mitybą įtraukite avokadus, kuriuose irgi galima rasti daug omega-3. Omega-3 mažina trigliceridų kiekį kraujyje, taip apsaugant širdį bei sumažinant riziką širdies ritmų pokyčių atsiradimui“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Balkšvieji gysločiai
„Cholesterolio mažinimui reikalingų tirpiųjų skaidulų galima pasisavinti ir iš maisto papildų su skaidulomis. Tokių maisto papildų sudėtyje patariama ieškoti balkšvųjų gysločių, kurie padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, prisideda prie padidinto skaidulinių medžiagų kiekio pasisavinimo bei padeda palaikyti žarnyno veiklą“, – sako vaistininkė.