Dainavos gidas
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Alytus
  • Birštonas
  • Druskininkai
  • Lazdijai
  • Šalčininkai
  • Trakai
  • Varėna
Pirmadienis, 8 birželio, 2026
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Dainavos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Finansai » Mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei kas penktas lietuvis

Mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei kas penktas lietuvis

Paulius Liškauskas
2024-07-23
Finansai, Gyvenimas
Laikas: 2 min skaitymo
Finansai / freepik

Finansai / freepik

FacebookTwitter

Mažiausiai mokykloje žinių apie finansus Baltijos šalyse įgyja lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apie finansus iš nuomonės formuotojų labiau sužino jaunesnių amžiaus grupių respondentai, tiesa, daugiausia šiuo informacijos šaltiniu taip pat naudojasi estai.

Daugiausia finansinio raštingumo žinių, kaip rodo apklausos rezultatai, suteikiama šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo būtent mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų.

„Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos vaidmuo, suteikiant žinių apie finansus – esminis.

„Šeima ir mokykla yra dvi bene esminę įtaką mūsų suvokimui apie pasaulį darančios bendruomenės. Šeimoje galime išmokti praktiškai elgtis su pinigais – sudaryti mėnesio biudžetą, sekti šeimos išlaidas, mokytis atsakingai elgtis su gautais kišenpinigiais, taupyti. Mokykloje galime gilintis į kiek sudėtingesnius finansinius reiškinius ir terminus, išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo finansinių apgavysčių. Geriausio rezultato galime pasiekti, kai šios dvi patirtys susilieja – šeimoje aptariame mokykloje išmoktus dalykus, o mokykloje dalijamės asmeninio gyvenimo pavyzdžiais“, – pastebi R. Ežerskienė.

Anot jos, apklausos rezultatai, rodantys, jog daugiausia mokykloje finansinių žinių gauna estai, nestebina, nes Estija jau seniai garsėja savo aukštu finansinio švietimo lygiu.

„Finansinis švietimas yra integruotas į Estijos mokymosi programas. Estijos moksleivių žinios puikiai įvertinamos įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, 2018 m. Estijos moksleiviai pagal PISA finansinio raštingumo tyrimą užėmė pirmąją vietą, 46 taškais aplenkdami Latviją ir 49-iais Lietuvą. Toks įdirbis atsispindi ir stiprioje Estijos investuotojų bendruomenėje: palyginti su kitomis Baltijos šalimis, estai aktyviau investuoja, turi daugiau finansų srityje veikiančių nuomonės formuotojų“, – įžvalgomis dalijasi Rūta Ežerskienė.

Būtent nuomonės formuotojų kaip informacijos apie finansines temas šaltinio populiarumą Estijoje atskleidžia ir apklausos rezultatai (4 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 8 proc. estų). Tai ypač atsispindi jaunesnėse amžiaus grupėse. Jog daugiausia žinių apie finansus gavo iš nuomonės formuotojų, nurodė 33 proc. 18-39 m. amžiaus grupės respondentų Estijoje, palyginti su 10 proc. 40-74 m. amžiaus apklaustųjų. Nors Lietuvoje ir Latvijoje skaičiai – mažesni, tačiau atsispindi panaši tendencija. Kaip pagrindinį finansinių žinių šaltinį nuomonės formuotojus nurodė 13 proc. 18-39 m. Lietuvos ir 17 proc. Latvijos respondentų ir atitinkamai 7 proc. ir 9 proc. 40-74 m. apklaustųjų.

Respondentai taip pat nurodė reikalingų žinių įgyjantys finansų įstaigose, pavyzdžiui, konsultacijų su banko darbuotoju metu ar banko interneto svetainėje (35 proc. lietuvių, 34 proc. latvių ir 22 proc. estų), iš žiniasklaidos (27 proc. lietuvių, 33 proc. latvių ir estų), įvairiose grupėse, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar bendraminčių klubuose (16 proc. lietuvių, 9 proc. latvių ir 13 proc. estų), iš draugų (16 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 23 proc. estų).

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Terasa
Grožis

Kokios poilsio erdvės reikia šiuolaikiniam žmogui?

2026-05-29
Įrankiai
Gyvenimas

Kokios parduotuvės parduoda kokybiškus įrankius sodui, daržui, namams?

2026-05-29
Žygimantas Mauricas
Aktualijos

Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

2026-05-18
Kūdikis
Aktualijos

Pirmieji kūdikio metai: reikia daugiau laisvės ir palaikymo

2026-05-11
Pinigai
Finansai

Skaidraus atlygio direktyva: kokius duomenis teiks darbdaviai ir kas bus viešinama

2026-05-08
Bute trūksta vietos? Patarimai, padėsiantys atrasti daugiau vietos kiekviename kambaryje
Gyvenimas

Bute trūksta vietos? Patarimai, padėsiantys atrasti daugiau vietos kiekviename kambaryje

2026-04-23

Skaitoma

Tinklinio turnyras Santaikoje

Tinklinio turnyras Santaikoje

2015-08-24
Smurtas šeimoje

Savaitgalį keltos rankos prieš moteris

2026-06-01
Vėjo varpeliai: istorija, simbolika ir nauda

Vėjo varpeliai: istorija, simbolika ir nauda

2024-09-25

Padelis, krepšinis, bėgimas ar dviračiai: kuri sporto šaka atneša daugiausiai traumų?

2026-06-04
Logistikos įmonės patirtis – kodėl tai svarbu planuojant krovinių pervežimą?

Logistikos įmonės patirtis – kodėl tai svarbu planuojant krovinių pervežimą?

2026-05-29

Reklama

Proneta Proneta Proneta
Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Dainavos krašto naujienų portalas, skelbiantis Tau aktualias žinias ir įvykius.

Naujienos

Smurtavo tiek vyrai, tiek moterys

Smurtavo tiek vyrai, tiek moterys

2026-06-04

Padelis, krepšinis, bėgimas ar dviračiai: kuri sporto šaka atneša daugiausiai traumų?

2026-06-04

Skaitomiausia

Tinklinio turnyras Santaikoje

Tinklinio turnyras Santaikoje

2015-08-24
Smurtas šeimoje

Savaitgalį keltos rankos prieš moteris

2026-06-01
  • Rašyti redakcijai
  • Privatumo politika
  • Reklama
  • Susisiekite

© Dainavos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Laisvalaikis
  • Sportas
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Sveikata
  • Politika

© Dainavos gidas