Liepos 6 d. į Tautiškos giesmės aplink pasaulį gausmą įsiliejo ir giesmė nuo Merkinės piliakalnio. Kiek save prisimenu Merkinėje, dar nesu matęs tiek gražių žmonių, santakoje giedančių tautos kodą – himną. Merkiniškiai, alytiškiai, varėniškiai, žmonės iš Kibyšių, Makniūnų ir Laparaisčio… Žavingai atrodė puošnūs Vydenių kaimo bendruomenės nariai, oriai užnešę ant piliakalnio specialiai šventei pasiūtą tautinę vėliavą (pasiuvo Vydenių bendruomenės narė Rima Gegužienė). Tai buvo kažkas stebuklingo, gniaužiančio gerklę, keliančio aukštyn paskui giesmę. Tą vakarą piliakalnio papėdėje koncertavo Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“ (vad. Lina Būdienė, Merkinės kultūros centro folkloro ansamblis „Kukalis“ (vad. Laima Jakštienė), Merkinės liaudiškos muzikos kapela „Strauja“ (vad. A. Janulevičius), Vilkiautinio etnografinis moterų ansamblis „Vilkiaucinis“ (vad. Aldona Zubrienė). Himno giedojimui toną davė Merkinės etnokultūros klubas „Kukumbalis“ (vadovai Rita ir Vytautas Černiauskai), padovanojęs šventės dalyviams koncertą „Folkloras kitaip“. Jokiame scenarijuje nebuvo numatyta skanduotė po himno – LIETUVA, o ji nuskambėjo ir priminė Sąjūdžio laikus, kai minios šaukė LIETUVA reikalaudomos Nepriklausomybės atgimstančiai valstybei, o šio vakaro skanduotė griečiau liudijo dvasinę laisvę, augančio jaunimo troškimą, kad himno žodžiai būtų ne vien lūpų virpesys, o sielos, gyvenimo siekiamybė.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventė nusikėlė į liepos 7 d. Norintys geriau pažinti Dainavos kraštą 12 valandą vieni pėsčiomis, kiti su dviračiais nuo Merkinės piliakalnio patraukė į Liškiavą, o tie, kam 31, 5 km. ilgio žygis buvo per ilgas, 17 val. patraukė į Panarą. Pirmyn – atgal (16 km.). Panaroje žygeivius grybų sriuba vaišino kaimo bendruomenė.
Valstybės šventės kulminacija – Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muzikinė – mitologinė drama „Dūšelės“ Merkinės piliakalnio – Krėvės apdainuoto milžinkapio papėdėje, ant Stangės upelio kranto. Sielų kelionė tarp šio ir anapusinio pasaulio. Jurgita Keršienė – pagrindinė Valstybės dienos šventės Merkinėje organizatorė ir šventės vedančioji trumpai pristatė dramos siužetą: „Į neleistinas valdas įsibrovusį Brolį sugelia sergėtoja Gyvatė. Brolis miršta. Jo Sesuo ryžtasi Anapilin iškeliavusio Brolio paieškoms. Atlikdama apeiginius veiksmus – plaukdama per upę, belsdama į kalną – ji peržengia gyvybės ir mirties slenkstį ir patenka anapus.
Čia ją pasitinka alkanos protėvių vėlės – Dūšelės. Sesuo pamaitina vėles pienu ir medumi. Atsidėkodamos Dūšelės pamoko ją senovinio užkalbėjimo nuo gyvatės įkandimo. Kelią link Brolio buveinės nušviečia žvakės, degančios ant vėžių nugarų. Sesuo iškeliauja į kupiną neįveikiamų užduočių ir devynerius metus trunkančią kelionę.
Pagaliau radusi Brolį, Sesuo pasako išmoktą užkalbėjimą ir Brolis atgyja. Pro Dievulio langus ima pūsti vėjas, o Sesuo sukviečia paukščius ir prašo jų dovanoti po plunksną. Iš jų Brolis ir Sesuo pasidaro sparnus, ir padedami vėjo, išskrenda namo“.
Tačiau kūrybinė grupė, kad ir kokia ji būtų nuostabi, negalėjo visko numatyti. Gyvybės ir mirties samprata, tarsi atskriejusi iš senųjų Graikijos mitų, prisodrinta baltiškojo tikėjimo Anapilio tikrumu – suspindo, nušvito, nuskambėjo lietuviškų pasakų ir mitų motyvais kurdamos jau XXI amžiaus mitologiją, kuri išliks visų šventėje dalyvavusių atmintyje kaip nepaprastas reginys, kai netgi mėnulis, tą vakarą parimęs ant piliakalnio šlaito briaunos dešiniau nuo scenos, akimirkai sustingo savo kelionėje ir, tik pasibaigus koncertui, su paskutiniais akordais išnyko virš Nemuno ir Merkio santakos debesyse, nešdamas žinią: jie čia, gyvi, jie dar nemirę, jie mena mus ir švenčia gyvenimą. Mėnulio išnykimo virš Nemuno ir Merkio santakos negalėjo numatyti netgi fantastiškai apšvietimą misterijai sukūręs šviesos dailininkas Marius Selevičius, nei koncertui vietą parinkęs Rokas Radzevičius. Įdomu ir tai, kad V. Krėvės paminklo pastatymo Merkinėje iniciatyvinė grupė būtent toje vietoje, kur rinkosi žiūrovai, 1990 m. planavo statyti paminklą ir įrengti amfiteatrą žiūrovams. Buvo atlikti archeologiniai tyrimai, pašalintos statybų atliekos, išlygintas šlaitas, paruoštas projektas.
P.S. Pagrindinės šventės organizatorius Merkinėje Varėnos kultūros centras ir Merkinės kultūros centras. Partneriai: Merkinės krašto muziejus, Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Varėnos rajono savivaldybės administracija, Merkinės seniūnija. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Varėnos rajono savivaldybė, UAB „Dzūkijos mediena“, UAB „Log Forest“, Darijus Vilčinskas, Juozas Rožankevičius, Merkinės sendaikčių krautuvė, Mažoji bendrija „Grainio liepa“, Sabo baidarės, Aldonos Diburienės individuali įmonė.
Algimantas Černiauskas
