Apsilankiusi vienoje geriausių Lietuvos sanatorijų sveikatos specialistė Raminta Bogušienė suprato, kad galima pavalgyti labai sveikai, juk šviežiai ruoštas maistas tiekiamas reguliariai, t. y. tris kartus per dieną. Valgių pasirinkimas – įvairus, net išrankiausi valgytojai ar vegetarai ras tinkamų patiekalų. Tačiau drįstu teigti, kad esant sanatorijoje mityba gali būti sveikatai palanki arba ne – tai priklauso nuo valgytojo mitybos raštingumo ir sąmoningumo lygio.
Stalas švediškas, pusryčiams ir vakarienei galima pasirinkti šviežiai ruoštą ar perdirbtą mėsą (dešreles, vyniotinius, šaltieną ir pan.), žuvį (silkę, garuose virtą ar troškintą lydeką, konservuotą tuną ir pan.), pieno produktus (varškės apkepą, saldintą jogurtą, pasukas, kefyrą, fermentinį sūrį ir pan.), kiaušinius (omletą, virtus, įdarytus ir pan.). Visa tai gali būti valgoma 3 kartus per dieną. Tai reiškia, kad racione vyraus gyvūninės kilmės baltymai, nes toks maistas gali būti valgomas net tris kartus per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip maitintis rekomenduoja ne dažniau nei 3 kartus per savaitę. Jau nekalbu apie tai, kad gyvūninės kilmės produktų kiekis gali būti ne 50 g, o 200 g (ir daugiau).
„Pasirinkimas tikrai didelis, akyse mirga ir norisi paragauti įvairiausių patiekalų. Ypač gausus šviežių, garuose virtų daržovių, vaisių pasirinkimas. Išskirtinis dėmesys skiriamas lapinėms žalioms salotoms. Kiekvieno valgymo metu racioną galima papildyti, pavyzdžiui, špinatais“, – pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė.
Degustuotose patiekaluose tikrai nebuvo gausu druskos ar cukraus. Patiekalus galima pagardinti islandinių šalavijų, moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis ar žemės riešutais. Taip pat gausus prieskoninių žolelių ir prieskonių pasirinkimas patiekalams skaninti – rozmarinai, raudonėliai, cinamonas ir t. t. Tačiau R. Bogušienė pastebi, kad ant kiekvieno stalo rasite druskos ir pipirų, kuriais sveikatai palankų patiekalą akimirksniu galite sugadinti. Neretas valgytojas, net neparagavęs ant patiekalo bėrė druskos ir pipirų, ne išimtis ir įdaryti kiaušiniai, kurių skonis ir taip stiprus, o natūraliai druskos juose – apie 0,4 g.
Padažų taip pat gausybė – kečupai, pomidorų padažai, garstyčios, krienai ir t .t. Tik valgytojo įpročiai ir mokėjimas atsirinkti sveikatai palankų maistą gali išgelbėti iš tokios gausybės valgių. Bet, kaip neretas pasakytų, juk „viskas įskaičiuota“. Tai ir valgau neskaičiuodamas.
Sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė teigia, kad svarbu gebėti pamatyti visumą, kad iš tokios sanatorijos išskristume kupini jėgų, pailsėję ne tik nuo nuolatinio gyvenimo tempo namuose, valgių gaminimo, bet ir įsiklausę, kaip organizmas jaučiasi suvalgius vieną ar kitą patiekalą, koks maisto kiekis suteikia energijos, o koks atima jėgas. Juk iš tokios sanatorijos galite grįžta išsaugojęs normalų kūno svorį arba priaugęs net 10 kilogramų. Viskas priklauso nuo jūsų požiūrio į maistą ir valgymo kultūros. Juk maistas švaistomas ne tik jį išmetant į šiukšlių dėžę, bet ir nesaikingai vartojant. Dėl to laikas, praleistas sanatorijoje, ne padės išsaugoti sveikatą, bet pakenks. Bus atvirkštinis efektas ir „viskas įskaičiuoti“ taps papildomomis išlaidomis vaistams, sporto klubams. Taigi nukentės ir gyvenimo kokybė.
Todėl mitybos specialistė R. Bogušienė pataria: klausykite savęs, koks maistas šiandien jums reikalingas, ir suvalgykite jo tiek, kiek reikia, kad išsaugotumėte sveikatą. Ir būtina žinoti, kad sultys yra laisvasis cukrus. Tai ne gėrimas, o maistas. Patekusios į organizmą jos greitai pakelia gliukozės lygį kraujyje, turi pakankamai kalorijų. Geriausias pasirinkimas yra vanduo, imbierinė arbata su citrina, nedideliu kiekiu medaus ar žolelių arbata. Džiovinti vaisiai taip pat gali būti su cukrumi, rafinuotais riebalais ar net maisto priedais sulfitais bei dažikliais. Todėl jų palankumas sveikatai nėra vienareikšmiškas ir kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Datulėje nėra pridėtinio cukraus, riebalų, konservantų. Žaliame džiovintame greipfrute, be cukraus, konservantų, bus ir dažiklių, kurie nėra palankūs sveikatai.
„Sveikatai palankaus valgio lėkštė turėtų atrodyti taip: bent pusę kiekio turi sudaryti šviežios daržovės, likusią dalį baltymingi produktai – garuose virta liesa mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės kultūros ir jų gaminiai bei pilnavertės grūdinės kultūros. Balta duona iš rafinuotų kvietinių miltų netinkamas pasirinkimas. Iš jos gausite tik tuščių kalorijų ir papildomų kilogramų. Desertui ne pyragai ar sausainiai, o švieži ar džiovinti vaisiai be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pusryčiams reikėtų rinktis daugiau angliavandenių turinčiu produktus t. y. košes, bet ne menkaverčius sausus pusryčius, kuriuose cukrų kaip desertiniame pyrage (100 gramų produkto net 40 g cukrų). Sausi pusryčiai dažnai būna valgomi su uogiene ir saldžiu jogurtu. Jei pusryčiams rinksitės riebaluose keptą kiaulienos šoninę ar kiaušinio bei pieno plakinyje apvoliotą ir paskrudintą batono riekę, nesitikėkite išsaugoti sveikatą“, – informuoja R. Bogušienė.
Maisto derinimas sveikam žmogui nėra būtinybė, bet turite klausytis savo organizmo: kaip jaučiatės suvalgę mėsos su bulvėmis, net nekalbu apie tokius derinius kaip silkė su plakta grietinėle. Nuo tokių patiekalų derinio net sveikam žmogui sutriks virškinimas.
Saikingumas ir valgymo kultūra, t. y. gerai sukramtytas maistas, valgymas lėtai, susijusi su geresniu virškinimo procesu. Be to, organizmas geriau pasisavina vertingus vitaminus, mineralines medžiagas. Juk surijus net labai sveikus maisto produktus, sutrinka virškinimas, prasideda puvimo procesai. Dėl to išsiskiria toksinai ir organizmui ne nauda, o žala.
Tuo tikslu įkurta ne pelno organizacija VšĮ „Sveikatai palankus“. Inicijuojame pokyčius visuomenėje, kad būtų išsaugoma sveikata, permainas atsakingose institucijose mitybos, aktyvaus gyvenimo būdo srityse. Juk džiugina, kad sanatorijoje draudžiama rūkyti, net taikomos baudos, informuojama, kad lipimas laiptais gerina širdies darbą. Argi ne puiku, kad atvykus į sanatoriją galima ne tik gydytis, bet tiesiog poilsiauti? Pagrindinis tikslas – kad visuomenė suprastų, kas yra sveikatai palanki mityba. Juk tyrimai rodo, kad netinkama valgis net 30 proc. lemia vėžines ligas. Maisto technologė ir mitybos specialistė R. Bogušienė inicijuoja, kad maisto pramonė, viešojo maitinimo sektorius, žemės ūkis kurtų ne tik saugius, bet ir sveikatai palankius maisto produktus bei patiekalus. Siekiu, kad prekybos centų lentynose, kavinėse, restoranuose, namuose prastą maistą pakeistų sveikatai palankus ir vartotojai tokį atpažintų pagal ženklą „Sveikatai palankus“.
Socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.
Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 174 72, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.
