Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Dažniausiai užsikrečiama B grupės meningokokinė infekcija.
Ligos simptomai
Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai dažnai primena gripo požymius, todėl net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku anksti diagnozuoti ligą. Meningokokine infekcija užsikrėtusiems žmonėms nebūdinga nei sloga, nei kosulys. Kamuoja didelis bendras negalavimas – galvos, kojų, rankų skausmas, sprando raumenų sustingimas, gali atsirasti vėmimas ar sąmonės sutrikimai.
Bėrimo reikėtų ieškoti ant kojų ir ant sėdmenų, nelaukti, kol bėrimas atsiras ant veido. Dažniausiai iš pradžių išberia šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau pažastis, liemenį, veidą. Bėrimai yra tamsiai vyšniniai su pilku atspalviu.
Reikia stebėti visą žmogaus savijautą: jeigu jam negera, skauda kojas, raumenis – tai jau yra simptomas, kad ligoniui reikia pagalbos. Taip pat labai svarbu stebėti, kokia yra užsikrėtusiojo odos spalva: pablyškusi, melsva ar pilka.
Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?
Dažniausiai meningokokine infekcija sergama žiemą, ypač padidėjus sergamumui ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Meningokokinę bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems oro-lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami, gerdami iš bendrų indų, dalindamiesi higienos priemonėmis ir per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuodamiesi.
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Kūdikiai ypač neatsparūs meningokokinei infekcijai iš dalies dėl to, kad jų imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi ir tikėtina, kad meningokokine infekcija užsikrečia per artimą kontaktą su savo šeimos nariais, kurie gali nešioti bakteriją nosyje arba gerklėje, bet patys nejusti simptomų.
Rizika paaugliams ir jaunimui susirgti meningokokine infekcija taip pat didesnė, tai siejama su elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiais. Šiose amžiaus grupėse matomas neįprastai aukštas mirtingumo nuo meningokokinės infekcijos mastas. Be to, tikimybė, kad paaugliai ir jaunimas yra šių bakterijų nešiotojai, yra didesnė nei kitose amžiaus grupėse, ir jie gali perduoti bakteriją šeimos nariams ir draugams.
Gydymas
Diagnozavus meningokokinę infekciją, pacientai hospitalizuojami, gydomi antibiotikų terapija, skiriamas simptominis gydymas (vaistais malšinamas galvos skausmas, mušama temperatūra ir kt.), kartais prireikia perpilti kraują. Su sergančiuoju aktyviai kontaktavusiems žmonėms patartina skirti chemoprofilaktiką, t.y. skirti specialius preparatus, padėsiančius sumažinti meningokokinės infekcijos riziką.
Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu. Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:
dažnai plauti rankas;
kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Skiepai?
Lietuvoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A,B,C,Y ir W meningokokinės
infekcijos tipų. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Sergamumas Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kiekvienais metais registruoja iki 80-ties meningokoko infekcijos atvejų visoje Lietuvoje. 2015 metais buvo 74, šiais metais užregistruota 10 atvejų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus duomenimis, Vilniaus apskrityje 2014 m. meningokokine infekcija sirgo 40 asmenų, iš jų 15 vaikų. Užregistruoti 2 mirties nuo šios infekcijos atvejai. 2015 m. taip pat sirgo 40 asmenų, iš jų 19 vaikų. Užregistruoti 4 mirties atvejai. 2016 m. jau užregistruoti 8 infekcijos atvejai (5 Vilniuje ir 3 Vilniaus rajone). Nustatyti 2 mirties atvejai.
Virginija Liepinytė
Trakų rajono savivaldybės administracijos
savivaldybės gydytoja