Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 4-ąją 2016 m. savaitę (sausio 25–31d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis(ŪVKTI) rodiklis Trakų rajone siekė 160,12 atv./10 tūkst. (3-ąją savaitę šis rodiklis buvo 107,15 atv./10 tūkst. gyventojų). 4-ąją metų savaitę registruoti 512 susirgimai ŪVKTI ir 17 – gripu. Gripo atvejai sudarė 3,2 proc. nuo bendro registruotų ŪVKTI ir gripo atvejų skaičiaus.
Didesniąją sergančiųjų dalį sudarė vaikai: 0–17 metų amžiaus grupėje registruota 66,5 proc. visų susirgimų (8 gripo ir 344 ŪVKTI atvejai). Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai supainioja gripą ir ŪVKTI, dar kitaip vadinamas peršalimo ligas.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas viduriavimas.
Profilaktika. Skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Vakcinacija yra ypač svarbi asmenims, priklausantiems gripo rizikos grupei: nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims.
Apsisaugoti nuo gripo ar kitų ŪVKTI taip pat galima, laikantis higienos taisyklių: dažniau vėdinti patalpas, tinkamai rengtis, neperšalti ir nesušalti kojų, laikytis atstumo nuo sergančių asmenų ir dažnai plautis rankas po tekančiu šiltu vandeniu (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Kosint ar čiaudint nosį ir burną reikia prisidengti vienkartinėmis nosinaitėmis. Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.
Jeigu įmanoma, sveiki žmonės turėtų laikytis mažiausiai 1 metro atstumu nuo sergančiojo. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas po pirmųjų simptomų atsiradimo, o vaikai − maždaug 7 dienas. Tačiau yra manoma, kad užkrečiamasis laikotarpis gali būti kur kas ilgesnis ir tęstis visą ligos periodą.
Susirgus patariama likti namuose, neiti į darbą, vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Taip nuo gripo viruso apsaugosime kitus ir neleisime jam plisti visuomenėje. Susirgus būtina nedelsti ir kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, įvertinti ligonio būklę ir skirti tinkamą gydymą.
Atsiminkite!
- Neignoruokite ligos simptomų. Laiku nepradėtas gydyti gripas gali sukelti pavojingų komplikacijų: virusinę pneumoniją, encefalitą, meningitą, širdies raumens uždegimą, žarnyno uždegimą, akių uždegimą ir kt.
- Profilaktiškai pasiskiepykite. Skiepai nebūtinai apsaugos nuo susirgimo, tačiau gali sušvelninti ligos eigą.
- Gripas – virusinė liga, todėl antibiotikai jos neveikia.
- Negerkite simptomus slopinančių vaistų ir nerizikuokite eiti į darbą. Gerdami tokius vaistus jausitės geriau, tačiau rizikuosite komplikacijomis ir užkrėsite aplinkinius
Parengta remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Užkrečiamų ligu ir AIDS centro informacija
Virginija Liepinytė-Medeikė
Trakų rajono savivaldybės gydytoja
