Sociologas Vytautas Sakaitis pastebi, kad Kovo 8-osios šventė Lietuvoje gerokai transformavosi nuo sovietinių laikų ir įgijo kitokių formų, todėl jokios grėsmės visuomenei dėl jos šventimo neįžvelgia. Tuo tarpu prekybininkai pastebi, kad šventė neprilygsta didžiosioms metų progoms, bet yra gana aktyviai minima.
„Tarptautinės moters dienos, pas mus geriau žinomos tiesiog kaip „Kovo 8-oji“ atvejis Lietuvoje yra gana įdomus. Ši šventė mums savo kilme yra tikrai sovietinė ir dėl to iškart po Nepriklausomybės atgavimo ji keletą metų net buvo dingusi, bent jau iš viešumos. Kaip ir kokia gegužės pirmoji, pavyzdžiui. Netgi gėlių pardavėjų ta proga gatvėse nelabai buvo matyti.
Vis tik, po kelerių metų, maždaug prieš 2000-uosius šventė po truputį ėmė grįžti į viešumą. Manau didele dalimi tai lėmė gana teigiamas žiniasklaidos požiūris į ją. Na ir Rusija tuo metu buvo atsitraukusi, jos agresyvumas buvo gerokai sumažėjęs, atrodė, kad viskas praeityje. Žmonės spėjo pajusti nostalgiją“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, Kovo 8-oji iš visų sovietinių švenčių, ko gero, labiausiai buvo įsitvirtinusi lietuvių sąmonėje. Jie ją minėdavo pakankamai nuoširdžiai, ji turėjo gana neutralų įvaizdį, ne tiek susijusį su tam tikromis ideologijomis ar politika, kaip kitos sovietinės šventės.
„Visgi, be nostalgijos, tai buvo ir proga ją išreikšti dėmesį ir pagarbą moterims. O netrukus šios datos minėjimas persimetė ir į jaunąją kartą, kuriai tai iš viso neturėjo jokios politinės prasmės. Jai tai buvo tarsi Valentino dienos, kuri tuo metu irgi pradėta gana aktyviai švęsti, toks savotiškas atspindys, tęsinys. Iš esmės, visa prasmė ir forma jaunajai kartai tai ir buvo Valentino dienos pakartojimas, dovanojant gėles, dovanėles, rodant dėmesį. Tiek, kad tik vienai lyčiai, ir kartais praplečiant tai nuo mylimosios iki kitų šeimos moterų, bendradarbių ir panašiai“, – kalbėjo sociologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kovo 8-osios nemini ir nešvenčia dažniausiai labai tvirtų patriotinių pažiūrų žmonės, griežtai žiūrintys į viską, kas bent kiek susiję su sovietmečiu. Taip pat jaunoji liberalių pažiūrų karta, kuriai nepriimtina išskirti vieną lytį arba tai tiesiog atrodo sena, atgyvenusi šventė.
„Apibendrinant galiu pasakyti, jog situacija tokia, kad nei šią šventę reikėtų labai skatinti, nei labai varžyti. Tai pačių žmonių pasirinkimas švęsti ar nešvęsti ir kiekvienas lai renkasi pats. Senoji karta jau nueina, o modernesnės formos minėjimas tarp jaunesnių, o dažnai jau ir vidutinės bei vyresnės kartos žmonių, jokios grėsmės mums, kaip visuomenei neturėtų kelti, nes iš esmės ji jau nėra siejama su sovietmečiu“, – sakė V. Sakaitis.
Prekybininkai teigia, kad jau ilgą laiką Kovo 8-oji yra gana aktyvi šventė. Pasak jų, nors su didžiosiomis metų šventėmis, tokiomis kaip Kalėdos, Velykos, ar netgi ta pačia Valentino diena, lyginti sunku, bet aktyvumas jaučiamas.
Kaune įsikūręs prekybos miestelis „Urmas“ turi didžiulį įvairiausių parduotuvių, paslaugų, maitinimo įstaigų pasirinkimą, todėl čia lengva susidaryti visą paveikslą, kaip žmonės mini Kovo 8-ąją.
„Aktyviausiai, žinoma, vyksta prekyba gėlėmis. Taip pat nuperkama daugiau įvairių saldumynų, šokoladų dovanėlėms. Dovanojami ir papuošalai bei įvairiausios interjero ir kitokios smulkmenos, suvenyrai. Beje, mūsų prekybininkai pastebi, kad ryškėja nauja tendencija – dovanoja ne tik vyrai moterims, bet ir pačios moterys apsikeičia nedidelėmis dovanėlėms.
Be to, kavinėse, restoranuose kasmet vis daugiau iš anksto užsakoma staliukų moteriškiems pasisėdėjimams atsipalaiduoti prie skanios vakarienės ar tiesiog paplepėti prie kavos ir deserto. Būna, kad ir neplanuotai užsuka kompanijos bendradarbių ar draugių, su gausybe gėlių, gautų per visą dieną, šventiškai ir linksmai pabaigti šią dieną“, – apie lietuvių įpročius švenčiant Moters dieną pasakojo prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.
Nerijus Budrys
