Popiežius Pranciškus šiuos metus paskelbė Dievo gailestingumo metais.
Ką Dievo gailestingumas reiškia man ir kiekvienam iš mūsų? Gyvename šioje žemėje tarsi viena didelė šeima. Vienus sieja giminystės ryšiai, kitus – darbas, bendri pomėgiai, kaimynystė ir panašiai. Su vienais susitinkame, su kitais išsiskiriame. Esame nuolatinėje žmonių apsuptyje ir bendrystėje, skirtingų išsilavinimų, pažiūrų, socialinės padėties, charakterio, tačiau visus mus jungia tai, kad esame Dangiškojo Tėvo vaikai. Iš Jo atėjome į šį pasaulį, pas Jį sugrįšime. Atėjome gležnais ir bejėgiais kūdikiais ir išeisime pas jį visi, laiko pilnatvei atėjus. Turtingi ir galingi, skurdžiai ir beturčiai stosime visi prieš Dievo teismą, duodami apyskaitą apie nugyventą gyvenimą, nuveiktus darbus. Ar mums skirtą gyvenimo atkarpą nugyvename prasmingai, o gal mums skirtos dienos sukosi tuščiai?
Daug galima apie tai kalbėti, tačiau aš manau, kad vėliau ar anksčiau dažnas susimąstome apie tai ir visas viltis sudedame į Dievo gailestingumą. Dievo gailestingumas ir meilė yra beribiai. Ką mums reiškia Dievo gailestingumas? Tai matyti daugiau negu savo kiemą, tai užjausti, padėti nelaimėje, ligoje, patarti paklydusiems ir parodyti kelią į Jėzaus širdį. Jei matai, kad artimas klysta, daryk viską, kad pasitaisytų. O, jei jis nedaro išvadų ir nesitaiso, neteisk jo, bet melskis už jį ir priimk jį tokį, koks yra.
Lietuvos Vyriausybė sprendžia klausimą dėl vaikų globos įstaigų panaikinimo. Dalis tokių vaikų gali pateki į giminių, globėjų rankas, o kiti grįžtų į savo šeimas, kurios, atsikratę žalingų įpročių, bandys sugrįžti į normalų gyvenimą. Mūsų rajone taip pat yra keliolika motinų, kurios, palikę smurtaujančius ir išgeriančius sugyventinius, bando pradėti naują gyvenimą ir susigrąžinti prarastus vaikus. Padėkime ir patarkime tokioms mamoms ir šeimoms, priimkime jas į savo bendruomenę ir iškilusias problemas spręskime kartu. Juk geriausia jas žino ir pirmi pagalbininkai yra kaimynai. Parodykime savo gerumą ir gailestingumą, jei esame geri žmonės ir tikri krikščionys.
Daug kartų per dieną maldose, asmeniniuose prašymuose, o ypač išbandymuose ir sunkumuose, suklydus ar blogai padarius, mes prašome Dievo gailestingumo. Ašarotomis akimis žvelgiame į Nukryžiuotąjį ir prašome pasigailėti mūsų, mūsų vaikų ar artimųjų. Dievas iš tikrųjų yra gailestingas. Jis išgirsta kiekvieną prašymą, kylantį iš tyros ir susigraudinusios širdies, tačiau Jis nori, kad ir mes būtume gailestingi kitiems. Kiek mes būsime gailestingi vieni kitiems, tiek Jis bus gailestingas mums.
Gailestingumas ir atleidimas – tai dvi persipynusios dorybės. Šventajame Rašte Jėzus kalba apie turtuolio ir vargšo Lozoriaus gyvenimą ir likimą po mirties, pasakoja apie gailestingąjį samarietį, kuris, radęs pakelyje sužeistą svetimtautį aptvarstė jo žaizdas, nuvežė į užeigą ir slaugė kol išgis. Jėzus kalba apie beširdį tarną, kuris buvo skolingas karaliui didelę sumą denarų. Karalius pasigailėjo tarno bei jo šeimos ir dovanojo tą skolą. Tačiau tarnas niekaip nesugebėjo atleisti savo draugui, skolingam jam tik 100 denarų. Ką darė karalius? Jis paėmė ir išmetė tarną ten, kur „dantų griežimas“…
Taip ir Dangiškasis Tėvas padarys Jums, jei kiekvienas iš tyros širdies neatleisite savo broliui. Jėzus moko mus. „Kokiu saiku seikėsite, tokiu saiku ir Jums bus atseikėta.“… „Tad visa, kad ko norite, kad Jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“. Kalno pamoksle Jėzus dar kartą primena: „Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo.“ Mieli žmonės, gyvename gyvenimą tik vieną kartą, einame, klumpame ir vėl keliamės. Ir tik Kristaus vedami, tampame išmintingesniais ir tvirtesniais. Mokėkime įžvelgti Jo veidą kiekviename žmoguje, o ypatingai vargstančiame. Šiais gailestingumo metais parodykime vienas kitam dar didesnį dėmesį, kuriam išreikšti yra daug būdų. Nebūkime abejingi kito skausmui ar vargui, išmokime dalintis meile ir duona. Šventasis apaštalas Paulius su viltimi ir atpildu skatina šelpti. Šiuo metu Jūsų perteklius tepapildo jų nepriteklių, kad vėliau jų perteklius papildytų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė. Dvasinis gyvenimas persipynęs su materialiu.
Lazdijų dekanato Caritas kviečia ir kvies ištiesti pagalbos ranką vargstantiems. Tik bendrai dirbdami, mes galime daug ką nuveikti. Jei keičiate baldus ar buitinę techniką, namo langus ar duris, šaldytuvus ar virykles, neišmeskite jų, o paskambinkite į Carito būstinę telefonu 8-687-59771. Jums gal nereikalinga, o kitiems to reikia. Taip jau yra, kad vargstančių buvo ir bus. Lazdijų mieste parduotuvėse „Aibė“, „Senukai“, UAB „Lazdijų prekybos“ Metelių ir Kapčiamiesčio parduotuvėse, Šeštokų parduotuvėje „Slenkstis“, Veisiejų bažnyčioje yra Carito aukų dėžutės, kur galima paaukoti pinigų.
Dėl kelių centų ar 1 euro piniginė nei sustorės, nei suplonės. Tačiau centas prie cento ir susidaro ženklios pinigų sumos, už kuriuos padedame suremontuoti apleistus būstus, perkame panaudotą buitinę techniką, vaistus ir padedame besikreipiantiems į Caritą sunkiais gyvenimo momentais. Mes dėkojame Jums visiems, kurie didesnėmis ar mažesnėmis aukomis parėmėte Caritą. Tegul Dievas laimina Jus bei būna gailestingas Jums ir Jūsų šeimoms. Į Caritą paskambino iš Maisto banko ir prašė padėti vienai šeimai. Jauna mama, turinti mažametį vaiką, pateko į skurdžią materialinę padėtį. Vyras jau pusantrų metų komos būsenoje guli ligoninėje, šeima gyvena iš pašalpų Padėtis nepavydėtina. Dėka Carito geradarių aukų ir dalies aukų gautų už adventinės akcijos „Geruma mus vienija“ simbolines žvakeles buvo nupirkta ir nuvežta šeimai įvairių maisto produktų ir sauskelnių vaikui. Panašių atvejų būta ir daugiau. „Ačiū jums mielieji žmonės už jūsų širdies gerumą“ – dėkojo jauna mama. Šiuos žodžius ir daug kitų padėkų peradresuoju Jums, kurie aukojate ar aukosite, padedate ar padėsite, patariate ar patarsite. Žmogui duota didelė Dievo dovana matyti artimą, o dar didesnė – padėti, gelbėti ir mylėti. „Iš tiesų sakau Jums, ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, man padarėte“, sako Kristus.
Lazdijų dekanato Caritas vadovė Onutė Juodkienė
