Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai – negalavimai, su kuriais daugelis iš mūsų susidūrė bent kartą gyvenime. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pastebi, kad šie simptomai gali liudyti apie įvairius susirgimus, o atrasti tikrąją priežastį padeda pažangus tyrimas.
Pasak V. Kardišienės, vienas dažniausių požymių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją, yra galvos svaigimas. Deja, šis nespecifinis, subjektyvus simptomas gali pasireikšti esant įvairioms ligoms, pavyzdžiui, sergant ausies, centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligomis, esant sensoriniams sutrikimams, vartojant kai kuriuos medikamentus.
„Norint nustatyti, dėl ko svaigsta galva, kartais tenka apsilankyti pas keletą gydytojų specialistų. Medikui labai svarbu atskirti šio negalavimo priežastis – ar jį sukėlė centrinės nervų sistemos liga, ar tai yra periferinis svaigimas, kurį dažniausiai sukelia vidinės ausies ir pusiausvyros nervo ligos“, – sako otorinolaringologė.
Svarbu neignoruoti
Centrinės nervų sistemos ligas dažniausiai lydi ne tik galvos svaigimas, bet ir kiti grėsmingi simptomai – kalbos, rijimo sutrikimai, kūno dalių ar veido aptirpimas, dvejinimasis akyse, rankos ar kojos nusilpimas. Esant šiems negalavimams, gydytojos teigimu, būtina nedelsiant pasirodyti medikams – požymiai liudija apie galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.
„Taip pat skubiai reikėtų kreiptis į gydytojus, jeigu jaučiate ne tik galvos svaigimą, bet ir stiprų galvos, krūtinės skausmą, spaudimo jausmą, dusulį, jei svaigimą lydi ilgai besitęsiantis vėmimas ir pasireiškia staigus klausos netekimas ar susilpnėjimas. Visa tai liudija apie grėsmingą situaciją, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, aneurizmą, kraujagyslių ligas, miokardo infarktą ir pan.“, – teigia LOR gydytoja V. Kardišienė.
Periferinis galvos svaigimas dėl vidinės ausies ligų yra lydimas pykinimo, kartais – vėmimo, padažnėjusio pulso, šalto prakaito. Ši būklė dažniausiai yra gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo. Tai – specifinis galvos svaigimas, kurio metu atsiranda judėjimo iliuzija, kad pacientas arba aplinkos daiktai juda ratu, sukasi kaip karuselėje. Tokį svaigimą dažniausiai sukelia nuo vidinėje ausyje esančio vestibulinio receptoriaus atitrūkę kalcio kristalai, kurie mediciniškai vadinami otolitais. Susirgimas dažniausiai gydomas specialiais pratimais arba per dvi–tris savaites gali praeiti savaime, kai tie kristalai ištirpsta.
Pastebėta, kad kalcio kristalai dažniausiai atitrūksta vyresniems žmonėms, bet kartais šia liga serga ir jaunesni pacientai. Dažniausios ligos priežastys – traumos, tačiau neretai negalavimo kilmė taip ir lieka neaiški. Vertigo taip pat sukelia ir kitos rečiau pasitaikančios ligos – vestibulinis neuronitas, Menjero liga ir kt.
Priežastį nustato pažangus tyrimas
Kauno „Kardiolitos klinikų“ otorinolaringologės teigimu, bandant nustatyti galvos svaigimo priežastį būtina susirinkti tikslią paciento anamnezę, nusiskundimus – kuo pacientas aiškiau apibūdina visus simptomus, tuo lengviau rasti galvos svaigimo priežastį.
„Svarbu atskirti, koks tai yra galvos svaigimas – ar viskas sukasi ratu, ar jausmas lyg prieš alpimą – pastarasis liudija apie širdies ir kraujagyslių ligas. Reikėtų išsiaiškinti, kas tą svaigimą provokuoja – gal judesiai keliantis, verčiantis lovoje, užvertus galvą aukštyn; kiek jis tęsiasi – sekundėmis, valandomis ar savaitę, o gal yra nuolatinis; ar pasireiškia tik tam tikrose situacijose – tokiu atveju galima įtarti psichogeninį, funkcinį svaigimą. Būtina aptarti ir lydinčius simptomus – gal tai yra ūžesys ausyje, klausos pablogėjimas“, – pastebi V. Kardišienė.
Toliau apžiūrint pacientą yra vertinama jo kūno koordinacija, pusiausvyra, stebimi akių obuolių judesiai, vertinama, ar nėra nevalingo akių trūkčiojimo – nistagmo, atliekami klausos tyrimai. Greičiausiai ir tiksliausiai nustatyti periferinės kilmės galvos svaigimo priežastis padeda naudojamas pažangus videonistagmometrijos (VNG) tyrimas.
„Tai yra modernus, neinvazinis, greitas tyrimas, kurio dėka galima įvertinti vidinės ausies būklę ir atskirti, ar galvos svaigimą sukėlė vidinės ausies ligos, pusiausvyros nervo pažeidimas, ar svaigimą lėmė centrinės nervų sistemos pakitimai. Tyrimo metu yra nustatoma, kurioje ausyje yra pažeidimas ir to pažeidimo lygis“, – teigia LOR gydytoja.
Tyrimo metu pacientui yra uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera – šiais spinduliais apšviečiama akis ir registruojami nevalingi akies judesiai, kurie analizuojami kompiuterio monitoriuje. Taip pat šio tyrimo metu atliekami kaloriniai testai, kurių metu stebima, kaip į dirginimą pučiant šiltu ir šaltu oru reaguoja vidinė ausis.
Gerai savijautai – pratimai, vaistai, profilaktika
Dažniausią galvos svaigimų priežastį – vertigo – medikai gydo pasitelkę specialius fizinius pratimus, kurie leidžia į vietą sugrįžti vidinėje ausyje esantiems kristalams – šie nebedirgina vestibulinio aparato ir svaigimas praeina. Tokiais atvejais pacientai taip pat yra apmokomi specialių pratimų, kuriuos jie gali daryti namuose.
„Visų vestibulinio aparato sutrikimų gydymui yra svarbi vestibulinės sistemos reabilitacija specialiais pratimais. Kitoms ligoms yra skiriami medikamentai: vaistų yra įvairių, tad jie parenkami atsižvelgiant į priežastį“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, otorinolaringologė.
Norintiems išvengti galvos svaigimo ar sumažinti pasikartojimo dažnį, gydytoja V. Kardišienė pataria rinktis sveiką gyvenimo būdą, atlikti rekomenduojamus fizinius pratimus, daugiau judėti ir sveikai maitintis. Taip pat gali būti naudinga racione sumažinti kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, suvartojamos druskos kiekį, fermentuotų sūrio produktų, šokolado ir atsisakyti alkoholio, vengti rūkymo.
