Praūžus šventiniam laikotarpiui, vieni girdėjome, kiti jautėme persivalgymą, net gi tokį, kai atsiduriama ligoninėse. Ne paslaptis, kad mūsų šventiniai stalai, prekybos centrai „lūžta“ nuo maisto. Bijome ištuštėjusiomis lentynomis palikti šaldytuvą vienai dienai. Pasitikus 2016 metus, organizacijos „Tikra mityba“ sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė dalinasi įžvalgomis apie saikingumą, kuris yra sveikatai palankios mitybos svarbiausias komponentas. Tačiau retai suprantamas teisingai, juk kaip kiekvienas žmogus yra skirtingas, taip ir porcijos dydis – turi skirtis. Bet kaip žinoti kiek yra saikinga? O gal yra kas žino, iš jų tik reikia pasimokyti?!
Žinoma, kalba neina apie alkoholinių gėrimų saikingumą, tai atskira tema ir visiškai nesuderinama su sveikatai palankia mityba. Nekalbėsiu ir apie maisto pramonės gudrybes, tokias kaip skonio ir kvapo stiprikliai, druskos, cukraus, riebalų kiekiai ar nekramtomos konsistencijos maisto produktai, kad suvalgytume daugiau. Šį kartą visa atsakomybė skirta Jums, juk pokyčiai turi prasidėti nuo savęs.
Vis dar valgymo kultūra – svarbiausia sotūs
Mes lietuviai, išgyvenę laikus, kai maisto tikrai trūko, vis dar ieškome maiste sotumo. Ar žinoma, kad sotumas ateina tik tuomet kai dėmesys nukreiptas į tai ką darome? Tuo tarpu mes valgome greitai, retai mėgaujamės maistu, dažnai valgymas vyksta žiūrint televizijos laidas ar naršant socialiniuose tinkluose. Kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į maistą, kaip mes galime pajusti saiką ir pasakyti – „gana“?
Daugelis suaugusiųjų ir ypač ankstesnės kartos atstovų pasakytų, maisto švaistymas – „nelegalu!”. Tai tiesiog ne tik kad nemandagu, bet dažnai sakoma – „Dievas nubaus“. Taip ir prarandama mūsų tikrieji pojūčiai, kurie veda ne tik į persivalgymą, bet gresia ligomis. Kaip su tuo kovoti?
Kovoti su niekuo nereikia, juk net Motina Teresė pasisakė – tik už taiką. Taigi pavadinimas „maisto švaistymas” turėtų būti pakeistas į „maisto tausojimą”. Čia kalba liečia ne tik mūsų šiūkšliadėžes, bet pirmiausia mūsų skrandžius, kurie XXI amžiuje, drįstu teigti, tapo šiukšliadėžėmis. Juk perteklinis nesuvirškintas maistas ne tik, kad nenaudingas, bet veikia žalingai, žino visi. Valgoma ne tik, kad nežiūrint ką, bet dažnai ir kaip, o svarbiausia kiek.
Maisto švaistymas – ne tik į šiukšliadėžes, bet ir į mūsų kūnus
Sutinku su maisto tausojimo problematika, kad šiais laikais tai opi problema. Vakarų šalyse, pagaminama per daug, suvalgoma, žinoma, taip pat per daug, bet švaistoma ne ką mažiau. Juk ant kiekvieno žingsnio dygsta prekybos centrai, kaip grybai po lietaus, net sezoniškumas ir tas nesvarbus. Prekybos centrų „dygimas“ vyksta ištisus metus.
Kiek juose yra maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas labai mažas? Juk tikrai daug: pieno produktai, duona, šviežia žuvis, mėsa, vaisiai ir daržovės. Vartotojai pageidauja, kad lentynos kiekvieno produkto būtų užpildytos ir vis šviežiais maisto produktais, nenori vaikščioti po prekybos centrą kaip Sovietiniais laikas, kai lentynose buvo vienos ar dviejų rūšių duona, o atvežtinių vaisių apskritai nebuvo. Kur dedami pasibaigusio galiojimo maisto produktai? Dažniausiai nukreipiami gyvūnų šėrimui, biokuro ar komposto gamybai.
O kur dedamas maistas, kuris mūsų organizmui nereikalingas, perteklinis? Dažnu atveju suvalgomas. Kas virsta riebalais, ar pasišalinama kaip nesuvirškintos atliekos. Perteklinės kalorijos šiais laikais tapo kasdienybe. Persivalgome ne tik švenčių, bet ir kasdieninių valgymų metu. Kelis kartus ištampyti skrandžiai, judėjimas ženkliai sumažėjęs, lyginant su mūsų senoliais. Jiems gauti kąsnį ant stalo, reikėdavo ne už kampo nueiti į prekybos centrą, o žemę arti. Keldavosi anksti, dirbdavo fizinius darbus. Dabar norime valgyti taip pat sočiai kaip mūsų senoliai, bet judėti nėra tikslo, juk viskas už kampo, arba pakanka paspausti vieną pelės klavišą. Miegoti norime daug, valgyti ne tai kad skaniai, bet labai skaniai.
Maisto švaistymas tiesiogine šio žodžio prasme ir perkeltine, kai persivalgome yra ne kas kita, kaip laiko, pinigų ir sveikatos eikvojimas.
Išmokime ne valgyti, o ragauti!
Daugeliui nėra naujiena, kad vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti, vos tik išvysta šį pasaulį. Tai kas gi atsitinka, kai paauga? O gi tai, kad mes juos augindami bijome, kad jei pakankamai nepavalgys (kiekis nustatytas mūsų ne visada teisingas) – nusilps, susirgs. Bet dažniausiai atsitinka atvirkščiai, vaikai verčiami, raginami valgyti ne tada kada jie nori, o tada kada reikia. Juk suaugusieji žino geriau!? Dažnai raginama suvalgyti tai kas lėkštėje, nes juk rūpinamės, kad vaikas būtų sotus. O tai atveda prie to, kad vaikai laikui bėgant nebejaučia nė saiko, nė ką ir kaip valgyti. Mūsų rūpestis įgauna atvirkštinį efektą. Viskas tik dėl to, kad mus taip augino, mūsų tėvus taip augino, o seneliai augo karo metu. Bet brangieji, atsimerkime karo nėra, maisto turime tiek, kad jo net netausojame ne tik išmesdami į šiūkšliadėžes, bet jomis paverčiame ir savo kūnus. Visų blogiausia taip auginame savo vaikus. Ar jums teko girdėti, kad šiuolaikinės civilizacijos šalyse nors vienas vaikas būtų susirgęs iš bado (suprantama, kalba neina apie asocialias šeimas)? Man rodos, dažniausiai juk suserga – iš pertekliaus?!
Atkreipkite dėmesį, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems, tai ne tik būtinybė, bet malonumas. Jie kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, mėgaujasi akimirka ir tik tada deda kitą kąsnį. Kai jaučiasi sotūs, sako – „gana“. Būkite mieli, nesiūlykite – „dar gal truputėlį“ arba blogiausia „suvalgyti turi viską!“. Mokykimės iš vaikų nevalgyti, o ragauti ir pasimėgauti pačiu procesu.
Suprantama, kad tai nėra paprasta, juk mums aiškino, kad turime būti sotūs iki soties! Bent jau pabandykime, šiais 2016 metais. Tėveliai, seneliai, auklėtojos ir kiti suaugusieji, kurie ugdo mūsų vaikų valgymo kultūrą – nesugadinkime vaikų įgimto saikingumo jausmo, kurį jie atsineša ir mokytis jiems nereikia. Jie puikiai žino ir pasakys, kada jie yra sotūs, tik saugokime jų sąmoningumą. Įstaigos „Tikra mityba“ vykdomas socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose formuoja valgymo kultūrą ne tik suteikdami teorinių žinių, bet praktinių įgūdžių visai ugdymo įstaigos bendruomenei.
Saikingumas turi išlikti ne tik valgant įprastus patiekalus, bet ir sveikatai palankius, žiūrėkite skeptiškai į tokius pasisakymus, kad vaisius ir daržoves galima valgyti tiek kiek nori, žinoma, tai galioja vaikams, kurie nepraradę saikingumo sąmoningumo, bet tikrai retam suaugusiam.
Raginu šeimininkes, viešojo maitinimo sektoriaus virėjas, ugdymo įstaigų maitinimo organizatorius gaminti mažiau, bet kokybiškiau ir skaniau. Atkreipti dėmesį į maisto pateikimą ir valgymo kultūros formavimą. Šeimose moterys turi suprasti, kad nuo Jų priklauso ateities kartų valgymo kultūra, o po to seka ir sveikata.
Viskas labai paprasta, valgyti reikia ne tada, kada reikia, o tada, kada nori. Ne tą ką siūlo, o tą ką nori tavo organizmas. Ne tiek kiek nori kiti, bet tiek kiek reikia tau, kad gyventum sveikai.
VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti visuomenės ir maisto pramonės bei viešojo maitinimo sektoriaus sveikos mitybos raštingumą. „Mes sukūrėme „Sveikos mitybos standartą”, kurį įvertino profesionalai. Tai kriterijų rinkinys, kurie įeina į sveikatai palankios mitybos apibrėžimą – ką valgyti, kaip valgyti ir kiek suvalgyti?
„Sveikos mitybos standarto” tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti. Siekdami šio tikslo, sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas”. Turime viziją, kad norėdami valgyti sveikatai palankų maistą „čia ir dabar“, turėsime pasirinkimą ne tik viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir prekybos centruose“, – įsitikinusi R. Bogušienė
