Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius. Dėl širdies sutrikimų į sveikatos specialistus besikreipiančių gyventojų ypač padaugėja vasarą.
Specialistai įspėja, kad kenčiantiems nuo širdies ligų karštis itin pavojingas. Tačiau sutrikimus gali paskatinti ir padidėjęs fizinis krūvis prie jo nepratusiems žmonėms. Šiltuoju sezonu būtina įsitikinti, ar žmogui netrūksta maistingųjų medžiagų, saugotis nuo dehidratacijos ir atsakingai sportuoti.
Serga vis jaunesni
Genetikos įtaka ir gyvenimo būdas – stresas, rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas – pagrindiniai širdies ligų riziką lemiantys veiksniai. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad lietuviai širdimi pradeda rūpintis tik sunkiai susirgę.
Pasak „BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės, būna ir taip, kad į vaistinę širdies lašų užsukusiems klientams tenka skubiai kviesti greitąją pagalbą, ypač užklupus karštesniems orams. Akivaizdu, kad daugelis nuo širdies sutrikimų kenčiančių gyventojų šiuo gyvybę simbolizuojančiu organu rūpinasi nepakankamai.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis nėra liga. Gyventojai bando negalavimus slėpti, vengia gydimo, kraujotakos ligas sieja su senatve. Tačiau praktika rodo, kad šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, o infarkto rizikos grupėje atsiduria ir jauni 35–40 metų vyrai“, – teigia vaistininkė Audronė Levickienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Kristina Ivanauskienė taip pat pastebi, kad gyventojai vis dar per retai tikrinasi širdį.
„Nekreipdami dėmesio į kūno siunčiamus signalus, žmonės nežino tikrosios savo širdies ir kraujagyslių būklės tol, kol rimtai nesutrinka sveikata. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientai ligos pradžioje gali nejausti jokių simptomų. Jeigu žmogus turi šiuos susirgimus ir nesilaiko sveikos gyvensenos principų, ypač karštuoju metu gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, paūmėti krūtinės angina, progresuoti širdies nepakankamumas. Genetinio paveldimumo, lyties ar amžiaus pakeisti negalima, tačiau pradėti keisti kasdienius įpročius ir susirūpinti prevencija – būtina“, – įspėja kardiologė.
Mikroelementų „badas“
Norint išsaugoti širdį sveiką, svarbu nepamiršti mitybos. Mikroelementų – kalio, magnio ir kt. – stoka apsunkina širdies darbą – sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų paskirstymas po organizmą. Alkoholis ir kava taip pat skatina skysčių, o kartu su jais ir mikroelementų praradimą.
Didžiąją mikroelementų ir vitaminų dalį turime gauti su maistu, tačiau valgant nepakankamai įvairius ar maistingus produktus, daug sportuojant, jų gali ir pritrūkti.
„Riebią mėsą rekomenduojama keisti žuvimi, kurioje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, mitybos racioną papildyti vaisiais, daržovėmis. Svarbu vartoti magnio, B grupės vitaminų, folio rūgšties turinčius produktus. Kalio stoka gali sukelti tachikardiją (širdies ritmo sutrikimą). Žmonės, geriantys diuretinį poveikį turinčius kraujospūdį mažinančius vaistus, turėtų nuolatos rūpintis, kad organizmui netrūktų kalio. Tačiau šią medžiagą kaip ir kitus mikroelementus vartoti būtina atsakingai, pasitarus su šeimos gydytoju ar kardiologu, nes kalio perdozavimas gali sukelti panašius į trūkumą simptomus“, – pataria „BENU“ vaistininkė.
Maratonai – tik patyrusiems
Sveikai širdžiai fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau pradedantys sportuoti krūvį didinti turėtų pamažu. Jei po sporto jaučiamas staigus nuovargis, dusulys, o šeimoje būta ankstyvų mirčių nuo širdies ligų, būtina kreiptis į gydytojus ir mankštintis pagal jų rekomendacijas. Neteisingai pasirinkta sportinė veikla gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
„Nereikėtų pradėti sportuoti karščiausiomis vasaros dienomis ar staigiai apkrauti širdies veiklos dideliu fiziniu krūviu. Šiuo metu populiariuose maratonuose dalyvauti turėtų tik sveikatą pasitikrinę ir fiziškai stiprūs žmonės“, – teigia K. Ivanauskienė.
Maratonui pasiruošti nepakanka dienos ar savaitės. Prieš bet kokį numatomą išskirtinai didelį fizinį krūvį verta įsitikinti, ar nesergate širdies ligomis, ar nepriklausote rizikos grupei.
Ką daryti pajutus skausmą?
Jeigu pajutote stiprius širdies ritmo pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, patariama nedelsiant kreiptis į gydytojus. Kol atvažiuoja medikai, kvalifikuoti specialistai telefonu paaiškina, kaip elgtis, kokius gyvybinius rodiklius tikrinti.
„Sutrikus širdies veiklai, rekomenduojama ramybė ir gulima kūno padėtis – tokiu būdu kraujas gali lengviau patekti į smegenis, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, mažiau apkraunama širdis, normalizuojasi širdies ritmas“, – pataria A. Levickienė.
Kardiologė K. Ivanauskienė pažymi, kad pajutus nemalonius pojūčius krūtinės ląstos plote, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šios srities skausmas būdingas ne tik širdies ir kraujagyslių problemoms. Tačiau dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, staigus jėgų trūkumas, kojų tinimas – pirmieji širdies ligų ženklai.
„Jeigu patiriamas slegiantis krūtinės ląstos skausmas plinta į kairę ranką ir žandikaulį, galima įtarti koronarinę širdies ligą. Duriantis skausmas dažnai praneša apie virškinamojo trakto, stuburo problemas. Tačiau tiksliai diagnozei būtini detalesni tyrimai. Nekreipdami dėmesio į kūno siunčiamus signalus žmonės pražiūri ir širdies, ir kitų organų pakitimus“, – teigia kardiologė.