Rita Šemelytė
Šią vasarą Lietuvoje pradėjo veikti nauja paslauga garbaus amžiaus žmonėms – nemokami pokalbiai telefonu su bendraminčiais „Sidabrinė linija“. „Gyvenimą praskaidrina bendravimas“, – sako Kristina Čiuželienė, viena iš šios iniciatyvos sumanytojų.
Jaučiasi vieniši
Lietuvoje senjorų gyvenimo kokybė labai atsilieka nuo Vakarų šalių. Šiuo metu veikia nemažai visuomeninių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, kurie bando savarankiškai spręsti garbaus amžiaus žmonių problemas, mažinti jų vienišumą ir atskirtį, suteikti teisę į orią ir prasmingą senatvę. „Sidabrinė linija“ – tai dar vienas žingsnis šioje srityje.
„Senjoras turi turėti teisę nuoširdžiai, maloniai pasikalbėti su kitu žmogumi. Neretai senoliai net savo vaikams neprisipažįsta, kad yra vieniši, nes nenori būti našta. Net ir nuolatinis trumpas skambutis pasiteirauti, kaip sekasi, ar nereikia kokios nors pagalbos, gali praskaidrinti garbaus amžiaus žmogaus gyvenimą“, – įsitikinusi K. Čiuželienė.
Projekto iniciatorė ir vadovė pabrėžia, kad „Sidabrinė linija“ – ne psichologinė, bet socialinės draugystės ir pagalbos telefonu paslauga. Jos iniciatoriai tikisi, kad ateityje ši paslauga taps nacionaline pagalbos linija garbaus amžiaus žmonėms.
„Senjorai turi galimybę bet kuriuo metu susisiekti su savo nuolatiniu pašnekovu – „Sidabrinė linija“ veikia 24 valandas per parą“, – teigia Kristina.
Ši paslauga naudinga ir kaip tarpininkas, nukreipiantis garbaus amžiaus žmones į jiems reikalingas veiklas siūlančias bendruomenes, organizacijas ir tarnybas. Taip pat bus galima identifikuoti labiausiai pažeidžiamus, kenčiančius žmones, kurių neprižiūri artimieji.
Prasminga savanorių veikla
„Sidabrinės linijos“ savanoriu gali tapti kiekvienas ne jaunesnis kaip 18 metų žmogus. Jis turi būti neabejingas garbaus amžiaus žmonių vienatvei, norėti nuoširdžiu bendravimu prisidėti prie teigiamų visuomenės pokyčių. Savanoriai laisvai gali pasirinkti bendravimo laiką ir vietą, gali dirbti ir iš namų, jei turi interneto prieigą.
Vyresnio amžiaus savanoriams šis darbas taip pat yra prasmingas laiko praleidimo būdas, galimybė pabendrauti su bendraamžiu. „Jau turime nemažai panašaus amžiaus porų. Kai kurie ir pageidauja kalbėtis ne su jaunesniu, o su senjoru. Jeigu sutampa jų požiūris į gyvenimą, panašios patirtys, supažindiname ir jie sėkmingai bendrauja“, – sako K. Čiuželienė.
Šiuo metu „Sidabrinės linijos“ duomenų bazėje yra užregistruota per 50 senjorų ir per 30 savanorių. „Per kelias savaites pavyko surinkti grupę 25–63 metų amžiaus savanorių. Jiems surengti 4 valandų apmokymai, kaip bendrauti su senjoru, supažindinta su tokio amžiaus žmogaus psichologija. Tačiau tai ne psichologinė pagalba, o bendravimo paslauga“, – dar pabrėžia projekto vadovė.
„Sidabrinės linijos“ sąrašas pasipildo gana sparčiai, kai žiniasklaidoje pasirodo informaciją apie šią paslaugą.
Poros pagal pomėgius
„Sidabrinėje linijoje“ pašnekovai bendrauja poromis. „Pašnekovų suderinamumą parenka projekto darbuotojai. Mes bendraujame su garbaus amžiaus senjorais ir savanoriais, žinome jų pageidavimus ir pomėgių sritis. Kai yra abipusis susidomėjimas, bendravimas telefonu tampa šiltesnis ir artimesnis“, – tvirtina K. Čiuželienė.
Sudarius porą, pasiūloma bendrauti ir, jei viskas sekasi gerai, pokalbiai tęsiami. Vienintelė pora iširo, bet ne dėl bendravimo nesutarimų. Priežastis kita – močiutė labai susirgo, jai buvo per sunku kalbėtis telefonu, tad laikinai atsisakė šios paslaugos.
Pasak Kristinos, visos kitos poros iki šiol sėkmingai bendrauja nuo projekto pradžios: „Atsiliepimai labai šilti. Džiaugiamės ir tuo, kad daugeliui žmonių tam tikrais klausimais ir padėjome kaip tarpininkai, radome pagalbą.“
Žinodami žmonių lūkesčius ir svajones, pasitelkdami pagalbininkus, bendraminčius, partnerius, „Sidabrinės linijos“ darbuotojai bando senolių gyvenimą praskaidrinti ne vien bendravimu. „Įgyvendinome vienos 85-erių močiutės labai seną svajonę – nuvykti į bažnyčią. Ji savarankiškai jau negalėjo vaikščioti, o artimųjų neturėjo. Jai padėjo „Caritas“ darbuotojai. Dabar kiekvieną sekmadienį ją nuveža į bažnyčią“, – džiaugiasi projekto vadovė.
Gyvenimiškos temos
Kokiomis temomis bendrauja senjorai? Pasak K. Čiuželienės, pokalbių spektras gana platus, pradedant gyvenimiškomis temomis, baigiant konkrečiomis sritimis, domėjimusi astrologija ar numerologija. Viena moteris pageidavo pasikalbėti apie tremtį, nes pati patyrė tokių išgyvenimų ir ieškojo likimo draugų.
Bendravimo sritis priklauso nuo dabartinių ar jaunystės, aktyvaus gyvenimo pomėgių ir nuo profesijos, darbo, kurį dirbo daugelį metų.
Populiari tema – sveika gyvensena. Sveikatos problemos dažnai gvildenamos viešoje erdvėje ir ypač aktualios vyresnio amžiaus žmonėms. „Yra ir vegetarų, kurie nori bendrauti su panašią mitybą praktikuojančiu žmogumi. Yra pora, kurią jungia domėjimasis psichologija“, – vardija Kristina.
Kitą porą sieja domėjimasis smetonine Lietuva. Garbaus amžiaus žmogus nori pasidalyti prisiminimais, žiniomis apie savo laikų jaunystės Lietuvą. Tokią temą galbūt nulėmė tai, kad senoliai nelabai patenkinti dabartiniu gyvenimu, todėl jaučia poreikį papasakoti, kaip buvo gerai senais laikais. Jie nori, kad jaunimas tai žinotų ir galbūt siektų tų pačių vertybių.
„Teko pastebėti, kad senjorai, kurie neturi savo šeimos, asmeninius lūkesčius sieja su šviesesne Lietuvos ateitimi. O tie, kurie turi vaikų ir anūkų, gyvena jų sėkme ir laime“, – teigia projekto iniciatorė.
Skambinti saugu
Kol kas į „Sidabrinę liniją“ skambina daugiausia iš miestų, ne vien Vilniaus ir Kauno. Apie 20 procentų skambučių sulaukiama iš mažesnių miestelių ir kaimo vietovių.
Kai kas suabejojo šia paslauga, nes neretai senjorų patiklumu pasinaudoja telefoniniai sukčiai. Senoliai, ypač gyvenantys atokiose vietovės, bijo nepažįstamo žmogaus skambučių. K. Čiuželienė tikina, kad saugumas užtikrinamas, nes pokalbiai sujungiami per virtualų telefoninį centrą. Programa užfiksuoja abiejų pusių telefonų numerius. Sutartą dieną sutartu laiku savanoris aktyvuoja skambutį. Savanoris sistemoje mato tik savo pašnekovo vardą ir laiką, kada pokalbis suplanuotas. Paspaudus telefono mygtuką „skambinti“, sistema sujungia abu pašnekovus.
Pokalbiai įrašomi, tačiau nereikėtų baimintis, kad tai pažeidžia asmenų privatumą. Įrašai saugomi kompiuterinėje sistemoje, niekas negali prie jų prieiti ar pasiklausyti. Tik kokių nors nesusipratimų, skundų atveju, jei būtų piktnaudžiaujama žmogaus gerumu ar įžeidinėjama, yra galimybė kreiptis į sistemos tiekėją ir gauti pokalbio įrašą.
„Tai, kad savanoris nemato pašnekovo telefono numerio ir pokalbis įrašomas, užkerta kelią bet kokiam sukčiavimui, bandymui pasinaudoti senjoro patiklumu ir visa „Sidabrinės linijos“ infrastruktūra. Kontrolė yra gana didelė“, – įsitikinusi projekto vadovė.
Dar vienas saugiklis – prieš pokalbį senjorai gauna automatinį pranešimą: „Netrukus sujungsime su „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, linkime šilto ir malonaus pokalbio.“ Taip senjorai įspėjami, kad skambutis nėra nepažįstamo žmogaus, todėl drąsiai gali atsiliepti ir kalbėtis.
Pokalbiai nemokami
„Sidabrinė linija“ jau kelerius metus veikia Jungtinės Karalystės teritorijoje. Jos darbuotojai pasidalijo savo patirtimi su lietuviais. „Anglų dėka išvengėme nemažai klaidų pradėdami veiklą. Jų patirtis pritaikyta Lietuvai, pas mus šiek tiek kitokios sąlygos. Anglai laikosi taisyklės nesujungti porų, jei atstumas tarp jų gyvenamosios vietos mažesnis nei 50 kilometrų. Lietuvoje tai padaryti sudėtinga, nes mūsų šalis nedidelė. Jeigu abu pašnekovai gyvena Vilniuje, taisyklės bendrauti nedraudžia. Nepritaikėme Lietuvai ir kai kurių kitų taisyklių, bet mums labai pravertė anglų praktikoje patikrinta porų suderinamumo metodika“, – pasakoja K. Čiuželienė.
Senjorai bendrauti gali tiek laidiniu, tiek mobiliuoju telefonu Lietuvos ribose, nesvarbu, kokio operatoriaus paslaugomis naudojasi.
Pokalbio trukmė neribojama. Jeigu pašnekovams smagu, gali kalbėtis tiek, kiek jiems patinka, nors ir visą dieną. Tai jų teisė pasirinkti pagal situaciją.
Pokalbius apmoka Mariaus Čiuželio paramos ir labdaros fondas. „Savanoriams ir senjorams ši paslauga nemokama, bent jau kol kas“, – teigia Kristina Čiuželienė.
Nuo ko pradėti?
Norint tapti „Sidabrinės linijos“ dalyviu, reikia paskambinti telefonu 8 687 21551
ir užsiregistruoti arba parašyti elektroninį laišką adresu kristina.ciuzeliene@sidabrinelinija.lt.
Dažniausiai internetu kreipiasi senjorų vaikai, kurie nori, kad jų vieniši tėvai turėtų su kuo pasikalbėti. Kiek laiko praeina nuo registracijos iki savanorio skambučio? Griežtų terminų nėra, kartais pašnekovai sujungiami ir tą pačią dieną, jeigu atsiranda pora, atitinkanti pagal pomėgius ir poreikius. Jeigu tinkamo pašnekovo nėra, dirbtinai neskatinama bendrauti su bet kuo – siekiama ne kiekybės, o kokybės, kad žmonėms būtų smagu. Kartais poros paieška gali užtrukti savaitę ar mėnesį.
Faktų kalba
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei pusė milijono vyresnio amžiaus žmonių.
Prognozuojama, kad 2050 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų amžiaus.
Statistikos duomenimis, pusė žmonių, sulaukusių 65-erių, gyvena vieniši. Tik 5 proc. užsiima kokia nors veikla. 20 proc. gyvena žemiau skurdo ribos, tai apriboja aktyvių socialinį gyvenimą.