Situacija pieno sektoriuje kaista iki kraštutinumo. Įtampa persikėlė ir į Seimą. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pasiūlytas kelias – įstatymiškai užtikrinti sąžiningus santykius tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Vasario mėnesį užregistruotą įstatymo projektą prisirengta svarstyti baigiantis Seimo pavasario sesijai.
Projektas sulaukė ypač daug griežtos kritikos. Vis dėlto Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) apsisprendė jo rudens sesijai neatidėlioti. Atsižvelgiant į išvadas pateikusių institucijų pastabas, rengiamo teisės dokumento nuostatos ir frazės atidžiai gludinamos. Kitą ketvirtadienį įstatymo likimas bus sprendžiamas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Privertė aplinkybės
Seniai kalbama, kad susiformavusi pieno ūkio struktūra yra labai nepalanki žalio pieno gamintojams, nes jie neturi derybinės galios, jų interesai rinkoje neapginti.
Pieno gamintojų situacija ypač paaštrėjo Rusijai paskelbus pieno gaminių importo draudimą ir mažėjant pieno gaminių kainoms pasaulio rinkoje. Perdirbėjų patiriami nuostoliai perkelti ant pieno gamintojų pečių. Pernai vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 30,5 proc., ji mažėja ir šiemet, nors mažmeninės pieno gaminių kainos labai nekinta.
Žemės ūkio ministrė šių metų vasarį įregistravo Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. Teisės dokumentu siekiama kelių tikslų: užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų interesų pusiausvyrą, apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą, geriau informuoti Lietuvos pieno gaminių vartotojus apie pieno gaminių kilmę, apriboti ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą iš pieno gaminių didmeninių kainų mažėjimo.
Oponentai kritikuoja esmę
Aršios oponentų kritikos sulaukė pagrindiniai siūlymai: pieno supirkėjams neleisti pirkti žaliavinio pieno kitose valstybėse, jeigu nesuperkamas pasiūlytasis Lietuvoje; žaliavinį pieną iš tos pačios grupės gamintojų grupės tokiomis pat sąlygomis supirkti tomis pačiomis kainomis; gaminių etiketėse nurodyti žaliavinio pieno kilmės šalį; būtiniausiems pieno produktams riboti prekybinį antkainį.
Projekto nuostatos, teigiama, prieštarauja ES teisei. Kai kurie kritikai įstatymo projektą vadina ydingu, populistiniu ir neįgyvendinamu. Jeigu jis būtų priimtas, nuogąstaujama, kad prekių judėjimo laisvės principą pažeidusiai šaliai grėstų ES Teisingumo teismas ir milijoninės baudos. Nuostatos taip pat esą prieštarauja ES bendrajai žemės ūkio politikai, tai gali tapti pretekstu peržiūrėti Lietuvai skiriamas tiesiogines išmokas. Konkurencijos ribojimas duotų priešingų nei laukiama rezultatų, pralaimėtų visi, taip pat ir pieno gamintojai bei vartotojai.
KRK posėdyje kritiką dėl teisės dokumento žėrė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Prezidentės patarėjas teisės klausimais Šarūnas Narbutas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Nepritaria pieno sektoriaus reguliavimo priemonėms ir KRK narys Eugenijus Gentvilas. „Dabar turėtų atsirasti nepatenkintų žmonių dėl nesąžiningų veiksmų mėsos, grūdų, daržovių sektoriuose. Blogiausiai pieno sektorius laikosi todėl, kad norime tik reguliuoti ir nieko neleisti!“ – pastebėjo ministrės brolis liberalas, teigdamas, kad šis reguliavimo kelias – tai begalinė daina, kuri veda į komunizmą.
O konservatorius Arvydas Vidžiūnas pasigedo Vyriausybės išvados ir stebėjosi, kad „ministrė kaip partizanė atnešė projektą į Seimą“ neturėdama premjero pritarimo (tai girdėdamas Vyriausybės vadovo patarėjas žemės ūkiui Adolfas Damanskis šypsojosi, nes premjeras Algirdas Butkevičius pats paskatino žemės ūkio ministrę tiesiogiai Seimui teikti įstatymo projektą, kad būtų išvengta procedūros vilkinimo). KRK narys pasisakė už teisinę kultūrą. Tiek daug pastabų sulaukusiam įstatymo projektui koreguoti reikia daugiau laiko: po antradienį įvykusių klausymų buvo prieita prie išvados projektui tobulinti sudaryti darbo grupę, Seimui svarstyti pateikti rudens sesijoje.
Palaikymo komanda didesnė
Seimo narių agrarininkų dauguma buvo už tai, kad teisės akto svastymo atidėlioti nereikia: nuostatas iki kito ketvirtadienio dar galima nugludinti, įstatymą prireikus tobulinti ir vėliau, jį jau priėmus – be to praktiškai neišsiverčia joks teisės aktas.
Labiau nei oponentų kritika komiteto nariai ir jos pirmininkas Saulius Bucevičius buvo susirūpinę pieno gamintojų nepavydėtina situacija.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas į Seimo rūmus trečiadienį atvyko nešini pieno buteliais su iškalbingais užrašais bei paveikslėliais etikečių vietoje.
„Šio pieno supirkimo kaina – apie 15 euro centų už kilogramą. Pažiūrėkite, kaip ji atrodo lentynoje – 1,04 Eur. Koks intervalas! O savikaina – 20 euro centų“, – į parlamentarus kreipėsi A. Stančikas, piktindamasis klestinčiu laukiniu kapitalizmu. Tai problema, su kuria susiduriama ir kitose Europos šalyse. ŽŪR pirmininkas kvietė KRK priimti protingą sprendimą ir parodyti Europai pavyzdį.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis klausėsi susikaupęs, jis buvo pasirengęs bet kuriuo momentu pareikšti pritarimą, kad santykius pieno sektoriuje reguliuojantis įstatymas labai reikalingas, ir jau šiandien.
Lietuva netaptų išsišokėle
Palaikymo komandoje buvo ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Pasak jo, situacija yra kraštutinė. Nieko nedarant Lietuva gali likti be pieno sektoriaus. ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas diskusijose sutinka, kad Lietuvos gamintojams iš varganos supirkimo kainos už pieną neįmanoma pragyventi. Eurokomisaras žadėjęs paremti, sudaryti sąlygas kooperacijos judėjimui Lietuvoje. Nebe pirmą kartą Europos Parlamente skamba ir mintis, kad pieno sektoriui reikalingas reguliavimas.
„Airija rengia pranešimą dėl atsiskaitymo grandinės. Visi linksta į reguliavimą. Lietuvos išsišokimas nebūtų labai didelis“, – tvirtino europarlamentaras.
Jau yra pavyzdžių, kad susidarius tam tikroms aplinkybėms šalys narės nusižengia Europos teisei, ištiesia ranką pagalbos reikalingam sektoriui. Vokietija nusprendė reguliuoti atlyginimus, o Ispanija – įsivesti rinkos reguliavimo priemones, nebeleisti žemdirbiams dirbti žemiau savikainos.
Su Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio ministrais susitikusi ir matydama padėtį ES žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sustiprino savo įžvalgas, kad atėjo metas keisti Europos teisę.
Laisvosios rinkos principų nepažeis
Ministrė V. Baltraitienė pabrėžė, kad įstatymu būtų siekiama kontroliuoti ne supirkimo kainas, o pieno sektoriaus dalyvių santykius.
Konkurencijos taryba neįžvelgia kartelinių susitarimų. Įrodyti perdirbėjų ar prekybininkų grupių susitarimus dėl kainos beveik neįmanoma. Pasak ministrės, supirkėjų beveik niekas nekontroliuoja, o ŽŪM to daryti negali, išskyrus viena – reguliuoti santykius.
Sutartys su gamintojais turi būti sąžiningos, kainų pokyčiai – pagrįsti. Jeigu sudaryta sutartis, elementaru, kad supirkėjas privalo jos laikytis, o ne kada sumanęs atsisakyti jos ir dumti atsivežti žaliavinio pieno iš kaimyninės šalies. Kooperatyvo „Pieno gėlė“ pirmininkas J. Kuzminskas čia pat galėjo pateikti naują faktą iš savo praktikos: buvo sulygta, kad perdirbimo įmonė paims 500 kg pieno, o sutartą dieną – šaltas dušas: „Ačiū, nereikia!“
Oponentai nuogąstauja dėl nuostatos nurodyti produkto, iš kurio jis pagamintas, kilmės šalį. Tvirtinama, kad pienui šis reikalavimas negali būti taikomas. Turi būti nurodoma žuvų, mėsos, grūdų kilmė… Pienui toks reikalavimas netaikomas – kol kas. Tačiau Europos Taryboje, anot ministrės, apie tokią būtinybę jau kalbama.
Teisės dokumento rengėja atkreipė dėmesį, kad įstatymu nesiūloma riboti laisvosios rinkos principų. Lietuva nepagamina tiek pieno, kad patenkintų visus perdirbimo įmonių pajėgumus. Siekiama, kad būtų laikomasi sutartinių įsipareigojimų, o vartotojas galėtų rinktis pieno produktus: pagamintus iš Lietuvoje ar kitose šalyse primelžto pieno.
Projektas dar tobulinamas
Po karšto trečiadieninio posėdžio KRK rinkosi ir ketvirtadienį, punktas po punkto atidžiai svarstė projektą ir atsižvelgė į visas išvadų teikėjų pastabas. Dėl nuostatos būtiniausiems produktams (ne tik pieno, bet visiems maisto produktams) riboti prekybinį antkainį bus apsispręsta ateinantį antradienį: palikti šio įstatymo projekte ar perkelti į kitą. Diskusijose pritarta dar vienam rimtam sprendimui – pieno gamintojų ir perdirbėjų santykių reguliavimą pavesti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Naujas įstatymo projektas jau įregistruotas.
Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė