Netikrų naujienų (angl. fake news) technologijos tobulėja, todėl darosi vis sunkiau jas atpažinti. Atsiranda naujos techninės galimybės ir netikrų naujienų turinio pateikimo būdai. Dažnai jų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, mat, tyrimai nustatė, kad jie yra labiau linkę patikėti ir dalintis klaidinga informacija.
„Netikros naujienos – tai politikų, verslininkų ar nedraugiškų valstybių bandymas pateikti visiškai išgalvotas arba pakeistas istorijas kaip tikrų įvykių ir faktų atspindį. Labiausiai jos paplitusios yra socialinėse medijose, taip pat nemažai melagingos informacijos galima aptikti internete, pavyzdžiui, interneto svetainėse, kurios apsimeta tikrais naujienų portalais. Netikrų naujienų gerokai mažiau matome tradicinėje informacinėje erdvėje – spaudoje, televizijoje”, – apibrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas Ignas Kalpokas.
Daugiausia netikrų naujienų – socialiniuose tinkluose
Pasak VDU docento, socialiniai tinklai yra tarsi verdantis turinio katilas, kuriame atsirinkti informaciją jau ir taip yra sudėtinga. Negana to, socialiniai tinklai yra ir didžiausia netikros informacijos plėtros vieta, nes šioje erdvėje informacija sklinda greitai bei efektyviai. „Kaip atrodo netikros naujienos socialiniuose tinkluose? Dažniausiai tai nebūna ilgas tekstas ar nuoseklus komentaras. Netikra naujiena gali būti tiesiog užkabinanti antraštė arba suklastota nuotrauka, iš kurių gimsta tolesni prasimanymai, kurie kartais grindžiami naujienų portalu apsimetančiu šaltiniu. Netikros naujienos parazituoja šioje terpėje”, – sako I. Kalpokas.
Netikros naujienos dėmesio centre atsirado nuo 2016-ųjų, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu, o referendume britai pasisakė už „Brexit”. Pasak pašnekovo, nepaisant to, kad daugelis jau žino, kad melagingos naujienos egzistuoja ir negalima viskuo pasitikėti, netikros informacijos efektyvumas yra pakankamai didelis. „Taip yra todėl, kad socialinių medijų pagalba nėra sudėtinga segmentuoti auditorijas žinant jų charakteristiką. Pavyzdžiui, galime paleisti turinį, kurio sėkmė atrodytų yra mažai tikėtina, bet teisingai parinkus tikslinę auditoriją, melaginga informacija yra dalinamasi ir tikima”, – teigia VDU dėstytojas.
Vienas paskutiniųjų netikros naujienos pavyzdžių Lietuvoje, anot I. Kalpoko, yra bandymas prieš tris mėnesius paskleisti melagingą informaciją apie Lietuvos užsienio politiką – neva, prezidentas Gitanas Nausėda susitarė su amerikiečiais Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Šiai žiniai paskelbti buvo netgi įsilaužta į vieną naujienų portalą ir „Facebook” grupę.
Kaip apsisaugoti nuo netikrų naujienų?
Pagrindinis apsaugos nuo netikrų naujienų būdas, kaip teigia I. Kalpokas, yra sąmoningumo ir kritiškumo informacijos atžvilgiu skatinimas. Universalaus recepto, kaip atpažinti netikrą naujieną, nėra, nes jos kaskart atrodo skirtingai. „Jeigu kažkas yra neįtikėtina, bet tuo pačiu norėtųsi, kad tai būtų tiesa, reikia nepasiduoti tam „norėtųsi, kad būtų tiesa” aspektui. Kartais informacija gali būti visiškai kvaila, bet kadangi ji kažką mumyse jautraus užgauna, mes iš karto užsikabiname. Dažnai patiems net nebūtina patikėti informacija, kad imtume ja dalintis. Taip pasielgę mes prisidedame prie netikros naujienos sklaidos, taip pat duodame žinutę „Facebook” srauto algoritmui, kad turinys yra populiarus ir jį reikia rodyti didesniam vartotojų kiekiui”, – pasakoja akademikas.
Saugesnis internetas – iššūkis visiems
Šių dienų tendencijos rodo, kad į internetinę erdvę įsilieja vis vyresni žmonės. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2015 metų 65–74 amžiaus grupėje internautų padaugėjo bene dvigubai – nuo 21,9 iki 40,4 proc. Tai pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė – taip sako praėjusiais metais moksliniame leidinyje „Science Advances” publikuotas JAV atliktas tyrimas. Jis atskleidė, kad vyresni žmonės beveik 7 kartus dažniau dalinasi netikromis naujienomis nei jauni, todėl šiai amžiaus grupei ypatingai svarbu išmokti tinkamai naudotis internetu ir jame atskirti netikras naujienas – tai padaryti gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems.
Projekto „Prisijungusi Lietuva” organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 36 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo vyresni nei 50-ies metų. „Mokymuose didelį dėmesį skiriame saugumo temoms. Pradedant nuo to, kaip saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose, dalintis asmeniais duomenimis iki to, kaip naudotis e. bankininkyste ir apsipirkti internetu ir į ką atkreipti dėmesį norint nepakliūti į sukčių pinkles”, – pasakoja asociacijos „Langas į ateitį” mokymo turinio ekspertas Algimantas Merkys.
Pasak VDU docento, jaunesni žmonės mažiau dalinasi netikromis naujienomis, tačiau taip yra dėl to, kad jie apskritai mažiau dalinasi informacinio pobūdžio turiniu socialiniuose tinkluose. „Jauni žmonės yra užaugę su socialinėmis medijomis, galima sakyti, kad jie net intuityviai supranta, kai naujiena yra netikra. Visai kas kita – vyresnio amžiaus žmonės, kurie turėjo persiauklėti iš vienos informacinės sistemos į kitą, anksčiau gi buvo vienas šaltinis, kuriuo reikėdavo pasitikėti. Dėl šios priežasties vyresni žmonės kiek mažiau atsparesni melagingoms naujienoms”, – dalijasi I. Kalpokas.
Papildydamas I. Kalpoko mintį „Langas į ateitį” ekspertas A. Merkys primena, kad suabejojus, ar „karšta” naujiena – skleidžiama žinia yra tikra, neskubėkite priimti to kaip tiesos, o patikrinkite šaltinį ir skleidžiamos žinios autorių. „Įtarus melagienas, reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus: ar tai patikima informacijos priemonė, skelbianti naujieną ir ar nurodomas pranešimo šaltinis. Jei tai pasaulinė ar šalies mastu skelbiama naujiena, verta paieškoti jos žinomoje mūsų ar kitų šalių interneto žiniasklaidoje. Melagienose nurodomi šaltiniai dažniausiai būna neaiškių asmenų nuomonės socialiniuose tinkluose ar propagandinio bei netikro skandalingo turinio svetainėse”, – atkreipia dėmesį A. Merkys.
Vasario 10–15 d. mokyklose ir viešosiose bibliotekose vyks akcija „Saugesnio interneto savaitė 2020″. Akcijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ir saugas naršymo internete bei jame esančio turinio vertinimui, tarp kurio ir netikros naujienos. Saugesnio interneto diena minima 150 šalių. Šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir edukuoti apie internete tykančias grėsmes ir technologinius iššūkius, ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą.
Asociacijos „Langas į ateitį” informacija
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva” (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį”, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.