Vos prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre visuomenės sveikatos biurų bei mokyklų specialistai, mokytojai, tėvų ir mokinių komitetų atstovai susirinko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre (toliau− SMLPC) aptarti Lietuvoje taikomų skendimo prevencinių priemonių. Kasmet pasaulyje paskęsta apie 372 000 žmonių. 90 proc. paskęsta šalyse, kuriose gyventojai gauna mažiausias pajamas. Paskendimų skaičius tik trečdaliu mažesnis už mirčių nuo bado skaičių ir beveik tiek pat už mirčių nuo maliarijos skaičių. Tačiau skirtingai nuo šių dviejų sveikatos apsaugos problemų, skendimų profilaktika nėra taip plačiai išvystyta.
SMLPC direktoriaus Romualdas Sabaliauskas sakė: „Dėl visų institucijų susitelkimo ties vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa, matome pažangą vaikų skendimo prevencijos srityje. Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos tikslas − kuo daugiau šalies mokinių išmokyti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. Iki 2015 metų šiame projekte dalyvavo 3410 mokinių. 2015 m. birželio 8 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programos tęsimui ir finansavimui dar 5 metams. O mes visi galime pasidžiaugti vis mažėjančiu vaikų skendimų skaičiumi.“
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM statistiką matyti, kad tendencingai mažėja skendimų bei gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo poreikis. 2014 m. ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo 445 kartus, jie ištraukė 192 skenduolius, o 2015 m. ugniagesiai vandenyje ir ant ledo dirbo 321 kartą ir jie ištraukė 116 skenduolių. Pasak SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus vedėjos Liudos Ciesiūnienės viena pagrindinių 1−19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61 proc.), iš kurių viena dažniausių−skendimai (16 proc.). Daugiausia nuskęsta berniukų ir jaunuolių. Svarbu tai, kad netekčių skaičius kiekvienais metais mažėja−2015 m. nuskendo tik 9 vaikai, tačiau džiaugtis galėsime tik tada, kada nenuskęs nė vienas vaikas.
SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis dar kartą visiems norėjo priminti, koks yra skendimo apibrėžimas, nes dažnai žmonės panirimą po vandeniu laiko skendimu. Skendimas – procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti. Paskendimas – tai skendimas pasibaigęs mirtimi. Evelina Voitonis priminė, kad pajūryje iškelta žalia vėliava reiškia, kad maudytis saugu, rizika itin menka, geltona vėliava – maudytis pavojinga (bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems), raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA (stiprus bangavimas ir povandeninės srovės), raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai. Evelina Voitonis rekomenduoja bet kokioms traumų prevencijos priemonėms taikyti 10 pamatinių Hadono prevencijos strategijų, t.y., pavojaus pašalinimą (eliminavimą), atskyrimą nuo pavojaus šaltinio, izoliavimą nuo pavojaus šaltinio apsauginiu barjeru, esamos rizikos mažinimą, aprūpinimą pavojų mažinančiomis priemonėmis, mokymą mažinti pavojų, įspėjimą apie gręsiantį pavojų, priežiūrą, gelbėjimą ir tik po to gydymą bei reabilitaciją.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Tomas Rakovas teigė, kad dalyvavusių programoje „Ar tu plauki?“ vaikų ir suaugusiųjų apklausa parodė, kad visi linkę pervertinti savo gebėjimus plaukti. Programos dalyviai tik pabandę atlikti 25 metrų plaukimo testą suprato, kokie jų tikrieji plaukimo įgūdžiai.
„Supažindinti žmogų su elgsena vandenyje galima dar kūdikystėje, o sąmoningai mokyti plaukti−nuo ketverių metų. Rekomenduojama pradėti mokytis plaukti pradinėse klasėse kartu su plaukimo treneriu“, − sakė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro plaukimo sporto trenerė ir plaukimo mokytoja ekspertė Lina Miežienė. Dabar daugelį vaikų tėvai išmoko plaukti ežere.
Visuomenės sveikatos biurų bei mokyklų specialistai, mokytojai, tėvų ir mokinių komitetų atstovai sutaria, kad geriausia vaikus mokyti plaukti nuo mažens su plaukimo mokytoju, o jų saugą prie vandens ir vandenyje turi užtikrinti suaugusieji. Tačiau Lietuvoje 33 savivaldybės neturi plaukimo baseinų. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Nėra baseinų, pritaikytų neįgaliesiems. Iš viso šalyje veikia 36 baseinai. Moksleiviams nepatogu eiti į plaukimo pamokas tarp kitų pamokų, nes nespėja persirengti, išsidžiovinti plaukų. Iš atokesnių vietovių ar kitų mokyklų vaikai vežami į baseiną turinčias mokyklas – auklėtojai turi aukoti savo pamokų laiką.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo ir fizinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Amšiejus kalbėjo: „Visada atkreipkite dėmesį į vandenyje plūduriuojantį asmenį, kuris nesišaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, žiopčioja, vemia, kosėja, švokščia, chaotiškai kiloja, į šonus tiesia rankas, teškena vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti – iki minutės, o vaikai − tik iki 20 sek. Suteikite skęstančiajam pagalbą turimomis priemonėmis, koordinuokite gelbėjimo veiksmus“. Koordinuotą skęstančiojo gelbėjimo ir pirmosios pagalbos skendusiajam suteikimo operaciją renginio dalyviams praktiškai pademonstravo Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos atstovai, SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus edukologė Vida Dubinskienė ir Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Marytė Morkūnienė.
Ir pabaigai patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus, tiek vandenyje, tiek prie vandens:
- Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
- Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
- Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
- Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
- Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
- Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Kol atvyks pagalba, gelbėti skęstantįjį gali padėti gelbėjimo (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinės priemonės kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir t.t.).
- Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
- Jeigu šalia daugiau žmonių nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
- Įsidėmėkite, jog vandenyje gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė
