Mokytoja Laima Žukauskaitė jau dvejus metus yra Leipalingio kraštotyros muziejaus siela. Ji džiaugiasi, kad gražią istoriją turintis šio krašto kultūros objektas šįmet švęs įkūrimo 60 metų sukaktį. Laima gimusi ir užaugusi Leipalingyje, po filologijos studijų Vilniaus universitete ir darbo Vilniaus muziejuose sugrįžo darbuotis gimtinėn.
Leipalingio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejui suteiktas Algirdo Volungevičiaus vardas. Šis garsus pedagogas 1957 m. rugsėjo 2 d. oficialiai įsteigė mokyklos kraštotyros muziejų, kuriam 1980 m. buvo suteiktas liaudies muziejaus vardas. Tuo metu muziejaus fonduose buvo sukaupta keli šimtai eksponatų.
Geografijos mokytojas A. Volungevičius kraštotyros muziejui eksponatus rinko pasitelkęs mokinius ir jų tėvelius, artimuosius. Tai truko apie keturis dešimtmečius.
L. Žukauskaitė irgi yra buvusi A. Volungevičiaus mokinė, jis mokė geografijos. Pasak Laimos, šis mokytojas buvo mėgstamas mokinių, gerbiamas už atsidavimą darbui, ypač kraštotyrai. Daugelio leipalingiškių atmintyje išlikę žaismingi prisiminimai, kai už muziejui atneštą eksponatą mokiniai būdavo pamaloninami penketu. Mokytojas A. Volungevičius skatino rinkti eksponatus mokyklos muziejui. Šitaip didžiausia jų dalis buvo sukaupta mokyklos kraštotyrininkų ir leipalingiečių pastangomis.
Pasak L. Žukauskaitės, leipalingiečiai didžiuojasi savo krašto muziejumi, daugelis yra prisidėję konkrečiais eksponatais. Laima prisipažįsta, kad būdama mokine, ji muziejui nėra nieko atnešusi.
„Paradoksalu, bet vaikystėje mokyklos muziejų mažai prisimenu, kadangi jame buvau tik porą kartų su klase. Šiaip buvo įdomu ir net atsimenu eksponatą, apie kurį mokytojas teigė, kad jis yra įrodymas, jog ties Krikštonimis per Nemuną kėlėsi prancūzai. Nelabai suvokiau, kur patekau, – atvirauja Laima. – Kokią vietą šis muziejus užima kitų mokykloms pavaldžių muziejų kontekste, padeda įvertinti patirtis Vilniaus muziejuose. Dėl to dabar visai kitaip jaučiuosi būdama atsakinga už muziejaus priežiūrą, o jei visai tiksliai, esu mokytoja-konsultantė.“
Laima kuruoja muziejaus veiklą, kadangi neturi pamokų Leipalingio pagrindinėje mokykloje, o kraštotyros muziejus labai dažnai tampa klase pamokoms. Kuratorė Laima pasakoja, kad Leipalingio muziejus dirba kaip visi įprasti muziejai, tik prie pat mokyklos esančiame kultūros objekte labai dažnai lankosi mokiniai. Jiems čia būna muzikos, matematikos, fizikos, lietuvių kalbos ar technologijų pamokos. Vyksta renginiai ir suaugusiesiems. „Kol kas dažniausi knygų pristatymai ir malonu, kad turime galimybę pristatyti knygas, susijusias su Leipalingio kraštu ar apie Leipalingį, arba jų autoriai yra buvę leipalingiečiai, dabar gyvenantys kitur, – pasakoja L. Žukauskaitė. – Smagu, kad miestelio bendruomenei galėjome pasiūlyti ir spektaklį ar linksmo pobūdžio pasakojimą su pamuzikavimu. Turime ir edukacinę programą suaugusiesiems. Ši idėja realizuojama bendradarbiaujant su Leipalingio miestelio bendruomene.“
Paklausus, ko galima muziejuje išmokti per matematikos pamoką, Laima šypsodamasi paaiškino, kad mokiniai turėjo išmatuoti rūsio sienų ir skliautų plotą. Išradingo mokytojo Kęstučio Krasausko kūrybiškumo dėka fizikos pamoka vyko etnografijos skyriuje, nes siūlų verpimo ratelyje yra pritaikytas alkūninis mechanizmas. Yra kuo praplėsti ir geografijos pamoką. Yra nemažai geologijos eksponatų. Apie tai pasikalbėti su mokiniais maloniai sutinka prof. Gediminas Motuza-Matuzevičius, tad jo pasakojimas tikrai suteikė ne tik naujų žinių, bet ir buvo puiki galimybė susipažinti su puikiu specialistu ir nuostabia, savo darbą mylinčia asmenybe.
L. Žukauskaitė neprisiima tokių pamokų vedimo muziejuje sumanymo iniciatorės vaidmens, nes idėjos autorė yra mokyklos direktorė Asta Černiauskienė, o pamokas veda konkrečių dalykų mokytojai. Žinant, kad mokiniai yra labai judrūs, tokia pamokų vedimo forma yra išties puiki, mokymosi procesą padaranti įsimintiną jaunam žmogui.
„Muziejuje apstu eksponatų bet kokiai temai aiškinti ir vystyti, – sako Laima. – Imkim savivaldos temą. Šiuo metu muziejuje eksponuojama Druskininkų miesto muziejaus projekto „Pažink savo kraštą su Druskininkų miesto muziejumi“ paroda, kurioje eksponuojamos tarpukario Leipalingio nuotraukos ir dokumentai. 
Pagal mokymosi programą šią parodoje pateikiamą medžiagą galime panaudoti temai „Valstybės kūrimasis: savivalda“, tad čia vyks istorijos pamokos, susijusios su šia tema. Turime gausybę nuotraukų, kuriose yra praeito šimtmečio konkrečių pareigybių valdininkų ir pareigūnų atvaizdų. Mokiniai, matydami, kaip atrodė policininkas, gaisrininkas, valsčiaus viršaitis, turi galimybę tai suprast kitaip, negu sausai išklausius nuobodoko pasakojimo. Dailės pamokos papildomos muziejuje vykstančių meninių dirbinių parodų aptarimu, o neseniai į muziejų patekusių naujų eksponatų lovatiesių ir lovos atsiradimas padiktavo temą „Mano šeima: daiktuose slypinčios istorijos“. Apie konkrečius daiktus ir šeimos narius, juos sukūrusius ar jais besinaudojusius, pasakos leipalingiškiai, padovanoję eksponatus muziejui.“
Dabar L. Žukauskaitė ir muziejui neabejingi leipalingiškiai ruošiasi rimtai datai. Rudenį bus pažymėta Leipalingio kraštotyros muziejaus 60 metų sukaktis.
„ŪP“ korespondentas Vladas Kasperavičius
Autoriaus nuotraukos
