Lygiai prieš dešimtmetį Druskininkai ryžosi dar mažai išbandytoms naujovėms ir tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame visi įprasti antžeminiai atliekų surinkimo konteineriai, dar vadinami „spuogais“, buvo pakeisti pusiau požeminiais. Kaip po dešimties metų naudojimo dabar atrodo šie Suomijoje pagaminti konteineriai, kaip juos vertina patys druskininkiečiai ir kurorto svečiai?
„Tiesą pasakius, aš net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Prieš šešerius metus iš Kauno persikėlę gyventi į Druskininkus, jau radome tokią tvarką ir taip apsipratome su visa kurorto estetika, jog bet kokie kiti sprendimai tikrai atrodytų keistai“, – sako dviejų vaikų mama Milda.
„Kol jūs nepaklausėte, net neatkreipiau dėmesio, kur čia iš viso pradingsta šiukšlės. Atrodo, kad jų čia tiesiog nėra – skirtingai nei pas mus, Peterburge. Štai jums ir tikri Vakarai – tokius konteinerius esu mačiusi tik Skandinavijoje“, – šypsosi iš Rusijos į Druskininkus su vyru pailsėti atvykusi Svetlana.
Įprastų pastatomų konteinerių aplink Druskininkus beveik neliko – tik soduose, ar tose vietose, kur negali privažiuoti atliekas surenkantis sunkvežimis ir konteinerius reikia išstumti. Visur kitur – mieste ir seniūnijose – tik pusiau požeminiai.
Šiuo metu Druskininkų savivaldybėje iš viso yra įrengtos 78 pusiau požeminių konteinerių aikštelės, kuriose yra 348 tokio tipo konteineriai, skirti surinkti komunalines ir pakuočių atliekas (popieriaus, plastiko, stiklo). Savivaldybėje prie daugiabučių gyvenamųjų namų iš viso yra įrengtos 65 pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Druskininkų mieste – 54, Leipalingio miestelyje – 7, Viečiūnų seniūnijoje – 4.
„Pusiau požeminių „Molok“ konteinerių, kuriuos įsigijome iš konkursą laimėjusios „VSA Vilnius“, pirmasis eksploatavimo dešimtmetis parodė, kad jie stebėtinai patvarūs, puikiai dera prie ekologiškos kurorto aplinkos, gerai izoliuoja kvapus ir padeda išvengti paukščių bei kitokių „sanitarų“, norinčių kapstytis atliekose“, – sako Vilma Jurgelevičienė, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė.
Pašnekovės teigimu, per naudojimo laikotarpį pasitaikė pora incidentų, kai chuliganai padegė konteinerius – išdegė viduje esantys šiukšlių surinkimo maišai iš polipropileno, tačiau pačios plastikinės kapsulės praktiškai nenukentėjo. Greičiausiai nusidėvėjo tik ant konteinerių esantis ženklinimas; šį dalyką, anot administracijos direktorės, dar būtų galima tobulinti. Pats konteineris ir jo korpusas yra pagaminti iš atsparaus tvirto plastiko, daugkartinis maišas – iš tvirto polipropileno audinio.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas patvirtino, jog investicijos į pusiau požeminius konteinerius pasiteisino su kaupu, ir jie yra labai patenkinti jų eksploatacinėmis savybėmis. „Vienintelis palinkėjimas gamintojams – pačių dangčių konstrukcija galėtų būti patikimesnė – kartais jie ima strigti, todėl nelabai patogu pakelti“, – pageidavimą į Suomiją, kur gaminami šie konteineriai, netiesiogiai perduoda kurorto meras.
Prieš įrengiant konteinerius buvo nuspręsta pasirinkti modelius ne su metaline, bet plastikine kapsule. Šis sprendimas pasitvirtino: plastikinė kapsulė pasirodė turinti daugiau pranašumų. Ji – lengvesnė, visiškai nerūdija, yra ilgaamžė, gerokai atsparesnė įvairiems įlenkimams, įbrėžimams, neišvengiamai atsirandantiems eksploatacijos metu.
Agnė Baranauskaitė, Druskininkų savivaldybės architektrūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, sako jau tiesiog neįsivaizduojanti kurorto, apstatyto įprastais atliekų konteineriais. „Akivaizdžiai nukentėtų ne tik kurorto estetika. Patiems atliekų surinkėjams būtų gerokai sudėtingiau juos prižiūrėti“, – kalba specialistė. A. Baranauskaitė sako, jog per dešimtmetį konteinerių išvaizda praktiškai nepakito, jie nesisudėvėjo ir atrodo kaip nauji.
Anot jos, bene didžiausias trukdis tokiems konteineriams įrengti – požeminės komunikacijos. Kadangi, įrengiant aikštelę, konteinerio kapsulę tenka įkasti į žemę apie pusantro metro, reikia rasti tokią vietą, kurioje po žeme nebūtų nutiesta jokių inžinerinių tinklų.
Pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius ketinama įrengti Alytaus, Birštono, Lazdijų ir daugelyje kitų savivaldybių. Todėl įvairių regionų savivaldybių atstovai jau domėjosi Druskininkų ir Vilniaus patirtimi, kuriose tokie konteineriai naudojami jau daugelį metų.
V. Jurgelevičienė linki kolegoms: „Nuoširdžiai linkiu sėkmės plečiant Lietuvoje tokio tipo atliekų surinkimo įrenginius – tikrai taps gerokai švariau ir jaukiau. Juk sutvarkyta aplinka savaime įpareigoja žmones elgtis atsakingiau ir Druskininkų patirtis tai įrodo“.
Mindaugas Grinius
