Liepos 17 d., penktadienį, 15.30 val. Trakų salos pilyje duris atvers žinomo menininko Petro Rakštiko grafikos darbų paroda. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
Petras Rakštikas gimė 1956 m. gruodžio 18 dieną. Jis – poetas, prozininkas, tapytojas, grafikas, skulptorius. 1980 m. baigė Šiaulių pedagoginiame universitete piešimą ir braižybą. Nuo 1983 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame universitete piešimo katedroje. Dabar – Šiaulių universiteto menų fakulteto piešimo katedros docentas. Nuo 1983 m. Lietuvoje ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Australijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Rumunijoje – dalyvavęs daugiau nei 40 kūrybos parodų. Dirba mažosios medžio plastikos, aliejinės tapybos, pastelės, fotografijos, keramikos srityse.
Įvairiose kultūrose skirtingais laikotarpiais, nuo seniausiųjų civilizacijų laikų iki mūsų dienų, reiškėsi universalių gebėjimų menininkai. Skyrėsi ir tebesiskiria jų veiklos sritys, meno kūrinių forma ir motyvacinės aplinkybės, tačiau viena bendrystė – poreikis kurti įvairius dalykus – išlieka. 1996 m. P. Rakštikas išleido bei iliustravo eilėraščių rinkinį „Letė“, miniatiūrų rinkinius: „Vėjas, lapas ir rakursas“ (2005), „Genys kala tylą“ (2007), „Musių dainos“ (2014).
Universalaus savęs realizavimo paieškos būdingos ir P. Rakštikui: nuo erdvinės skulptūros – talpyklos iki vingraus, „pasūdyto“ kandžiu žodžiu, sakinio, nuo romantiškų spalvinių lopų iki baltais – juodais, lyg šachmatais, besivaržanti grafika. Kas kūrinių herojai? Pirmiausia, žmonės. Bet yra ir gyvūnų – katinų, pelėdų, paukščių, žuvų. Kiekvienas Petro Rakštiko grafikos lakštas – subtilus ir ironiškas, daugiaprasmis ir vientisas pasakojimas. Pasakojimas apie gyvenimą – kasdieniškai nekasdienišką. Šie darbai pasakoja savas istorijas, tokias, kokias pasakoja sudiržusių juodadarbio rankų delnai ar raukšlių išvagotas senolės veidas. Šie darbai, kaip upių žemėlapiai, nervų raizginiai – juose plonesni, storesni rėžiai, besirangydami, kaip karštoje keptuvėje kankinami unguriai, susijungdami ir vėl išsiskirdami, sukuria tai fantasmagoriškus, tai žemiškus, tai mistinius, tai iki skausmo pažįstamus vaizdinius.
P. Rakštiko grafikos darbų linijos, primenančios kraujotakos sistemą – kur arterijomis, venomis, kapiliarais tekantis kraujas maitina motinos įsčiose augantį vaisių. Gal būt iš čia ir prasmingas, ir rakštikiškai kandus parodos pavadinimas – „BAMBA“. Bamba ne tik energetiniai sielos vartai. Čia yra meridianų centras, per jį teka gyvybingoji universalioji energija. Sunku patikėti, bet bamba yra unikali žmogaus kūno dalis. Tokia unikali, kaip ir pirštų atspaudai. Pasaulyje neegzistuoja dvi identiškos bambos. Net homozigotiniai dvyniai gali būti atskiriami pagal bambos formą. Neįtikėtina, tačiau bambos formoje yra užkoduotas žmogaus likimas bei santykiai su kitais bei supančiu pasauliu.
Iš romėnų perimtas tobulasis kvadratas, kuriame ištiesęs rankas žmogus stovi liesdamas visus jo kraštus; 1490 m. šį tobulą žmogų nupiešė Leonardas da Vinčis, akcentuodamas tobulumo įspūdį kvadrato kraštines liečiančiu apskritimu, kurio centras – žmogaus bamba.
Trakų salos pilyje atidaromoje parodoje eksponuojami 55 grafikos darbai – 10 vnt. A3 ir 45 vnt. A4 formato – sukurti pastarąjį dešimtmetį serigrafijos technika. Šie darbai – daugiasiužečiai, asociatyvūs, autorius sakęs, jog jam patinka, jei žiūrėdami į kūrinį žiūrovai fantazuoja, juos tai veikia, provokuoja interpretacijai.
Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 31 dienos. Kviečiame lankytis!
