Gruodis – magiškas metas, kai artėja svarbiausios žiemos šventės ir paskutinė metų diena. Galime grožėtis spindinčiais miestais, miesteliais, kaimais, įsisukti į nebaigtų darbų verpetą, norint ištesėti duotus pažadus arba sustoti ir prisiminti… artimus žmones, kolegas, metų įvykius, pokyčius. Būtent tai ir padarė Alytaus rajono savivaldybė, norėdama padėkoti aktyviems, savo kraštą mylintiems rajono gyventojams. Septintą kartą buvo organizuotas nominacijų konkursas „Alytaus rajono metų geriausieji“. Džiugu, kad Butrimonių miestelio žmonės nelieka nepastebėti.
Išrinkti patį geriausią yra nelengvas darbas. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė rašė, kad „žmogus kaip upė – teka, srūva, kinta… ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis…“ Tačiau nuolatinis darbas, tobulėjimas, vertybinės nuostatos, pasiekti rezultatai rodo, kad ne visi žmonės lyg besikeičianti upė.
Butrimonių gimnazija išsiskiria darbščiais, kūrybiškais, savo darbą mylinčiais pedagogais. 2010 metais Metų mokytojo nominacija įteikta istorijos mokytojai Danutei Anušauskienei, 2012 metais – gimnazijos direktoriui, kūno kultūros mokytojui Valdui Valvoniui, o 2016 metais pagerbta istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė.
Kyla klausimas, kuo šie mokytojai ypatingi? D. Anušauskienė išsiskiria plačia erudicija. Jos tėvų namuose buvo pradinė mokykla, todėl nuo mažens ji matė mokytoją, mokinius… Anot D. Anušauskienės, svarbiausia mokytojo darbe – žmogiškumas. Pedagogo rankose vertingiausias kiekvienos tautos turtas – vaikai ir jų ateitis. Mokytojas negali į mokyklą eiti abejingas. Jam turi rūpėti viskas: mokiniai, kolegos, miestelis, gyventojai, įvykiai. D. Anušauskienės iniciatyva ir pastangomis buvo įkurtas kraštotyros muziejus, kuriame eksponuojami iš Butrimonių seniūnijos gyventojų surinkti buities rakandai, fiksuojama rašytinė gimnazijos ir seniūnijos gyventojų istorija. Mokytoja savo sukauptas žinias sudėjo į knygą „Butrimonys“ (2007). D. Anušauskienė ne tik pati domisi savo kraštu, bet daro viską, kad jaunimas „prisijaukintų Butrimonis“, gerbtų šio krašto istoriją, išdidžiai pasakotų apie trijų tautų – lietuvių, totorių ir žydų – draugystę, džiaugtųsi čia esančia trikampe aikšte – urbanistikos paminklu.
Butrimonių miestelio aktualijoms abejingas nelieka ir gimnazijos direktorius V. Valvonis. „Norint kažką pakeisti, reikia pradėti nuo savęs“, – sako mokyklos vadovas. Daug darbo ir jėgų įdėta, kad Butrimonių gimnazija būtų tokia, kokią ją matome šiandien. Už nugaros liko mokyklos pastato renovacijos darbai, sutvarkytos visos erdvės, rūpinamasi aplinka, kad gimnazijoje gera būtų ne tik mokytis, bet ir dirbti. Mokykla direktoriui lyg antrieji namai, nes čia jis jau trisdešimt dvejus metus. Šios mokyklos slenkstį jis pirmą kartą peržengė būdamas ketvirtokas. Baigęs mokyklą nusprendė studijuoti Kauno kūno kultūros institute. Pasak V. Valvonio, tam įtakos turi galbūt genai. Giminėje nemažai mokytojų, tėvas tam darbui atidavė bemaž 50 metų… Kiekvieno mokinio ir kolegos matymas, nuoširdus bendravimas, uolus darbas neliko nepastebėti. O „Geriausio mokytojo“ nominacija bei „Geriausio Lietuvos kūno kultūros mokytojo“ vardas pačiam gimnazijos vadovui ne tik glosto širdį, bet ir įkvepia naujiems darbams.
Pedagogo profesija džiaugiasi ir istorijos mokytoja D. Adžgauskienė: „Šis darbas žavi tuo, kad gali būti jaunų žmonių apsuptyje, kartu keistis, tobulėti, neatsilikti nuo laikmečio“. D. Adžgauskienė ne tik moko, bet ir bendrauja su savo mokiniais, padeda jiems spręsti problemas, kartu džiaugiasi pasiekimais ir liūdi dėl nesėkmių. Žmogiškas, nuoširdus bendravimas, pagalba jaunam žmogui yra itin svarbūs mokytojo bruožai XXI amžiuje. Uolaus darbo, kurio rezultatai matomi konkursuose, olimpiadose, renginiuose, sintezė su žmogiškosiomis vertybėmis atkreipė vadovų, bendruomenės ir visų žmonių dėmesį.
Ir nors Butrimonys tik labai mažas taškelis Lietuvos žemėlapyje, tačiau šio krašto žmonių darbštumas daro šį miestelį patrauklų. Juk Butrimonys – tai tokių šviesuolių, kaip mokslininko Algirdo Sliesaravičiaus, dailininko Antano Kmieliausko, pianisto Justino Brūzgos, solistės Irenos Milkevičiūtės, pirmosios moterų krepšinio propaguotojos JAV Sendos Berenson bei jos brolio meno istoriko ir kritiko Bernardo Berenson, tautodailininkės Danutės Senūtienės, poetės Scholastikos Kavaliauskienės, dainininko Vytauto Babravičiaus, gimtinė. Visų pastangomis galime pasiekti, kad Butrimonių vardas skambėtų ne tik miestelio trikampėje aikštėje, bet ir visoje Lietuvoje ir ne tik joje.
Jurgita Kamandulienė,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
